Šiandien tarptautinio projekto „North/Baltic/Theater” rezultatų pristatymas

Šiuo metu teatre vyksta kasmetinis projektas skirtas jauniems teatro režisieriams. Projekto metu  penki jauni režisieriai iš Lenkijos, Švedijos, Anglijos, Kolumbijos ir Lietuvos stato ištraukas iš būsimų spektaklių. Vieną  jų pasirinks Juozo Miltinio dramos teatras ir ištrauka bus pastatyta iki galo.

Maloniai  kviečiame į tarptautinio projekto „North/Baltic/Theater” rezultatų pristatymus 2016 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatre. Renginys nemokamas. Nemokamų kvietimų į renginį teiraukitės teatro kasoje.

Apie režisierius ir jų statomą medžiagą:

Švedas Dag Thelander (dirba Upsala teatre, pats rašo pjeses) stato Davido Mameto pjesę „Oleanna“. Kūrinys yra apie konfliktą tarp ir studentės ir universiteto profesoriaus, kuris naudojasi savo padėtimi. Meistriškai parašytas kūrinys verčia žiūrovus susimastyti apie sudėtingus tiesos ir galios klausimus. Kaip Harold‘as Pinter‘is, kuris pirmasis pastatė šį kūrinį Londone 90-taisiais pasakė: „Nėra jokios kitos tokios griežtos ir nepalaužiamos pjesės nei „Oleanna“.

Duncan Macmillan „Žmonės, vietos ir daiktai“ yra svaiginanti, intensyvi pjesė apie alkoholizmą, apie tai kaip priklausomybė yra lyg vienintelis būdas išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Pjesė pirmą kartą pastatyta Nacionaliniame teatre Londone. Režisieirius Justin‘as Murray‘us  pasirinko šią pjesę, nes mano kad mes visi esame „užsikabinę“ už kažko ir todėl, kad ši cheminė medžiaga yra absoliučiai mirtina tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, reikia apie tai kalbėti. Režisieirius džiaugiasi galėdamas pasidalinti šiuolaikne britų dramaturgija visiškai naujame kontekste.

Režisierė Margarita Bareiktytė apie savo statomą pjesę:

Pasirinkau Yasminos Reza kūrinį „Menas“, nes mane stebina visuotinė tendencija būti kuo įdomesniu, keliančiu nuostabą. O kurgi šiame moderniame pasaulio kontekste yra paprastas nuoširdumas, naivumas, žmogiškieji santykiai? Ar paprastumas kada nors kels nuostabą?

Šiuolaikinio rusų dramaturgo Mikhail‘o Durnenkov‘o pjesė „Karas dar neprasidėjo“ paliečia labai gyvą mūsų dienų temą – karą. Autorius piešia šiuolaikinės visuomenės paveikslą, kurie gyvena „laiminguose“, ramiuose mūsų Pasaulio vietose. Bet karas buvo kažkur visiškai čia pat. Personažai gali tik instinktyviai jausti, bandydami stebėti tragediją, kuri vykstą pas „kaimyną“. Jie gyvena įprastą gyvenimą, sprendžia kasdienes problemas, bet jaučiamas stiprus, neapsakomas jausmas artėjančios grėsmės. Lenkų režisierius Tomasz Lescszynski sako, kad jau nuo vaikystės jam yra įdomi karo tema, bet apie tai girdėjo tik iš vyresniosios kartos, filmų, televizijos. „Aš jaučiau didelę baimę, kad tai gali iš tikro nutikti. Laimei, tai neatsitiko. Štai šituo jausmu ir noriu pasidalinti su žiūrovais.“

Kolumbietė Daniela Atiencia stato Mario Vargas Llosa kūrinį. Nobelio premijos laureatas, peruietis, parašė adaptaciją pagal arabų liaudies pasakas „Tūkstantis ir viena naktis“.  Pjesė nagrinėja Karalienės Šecherazados istoriją, kurios lemtis yra mirti po pirmosios vestuvių nakties, tačiau ji sugeba išgyventi, naudodama savo galingiausią įrankį prieš savo kraujo trokštantį vyrą. Taip pasakoja istorija…

Projekto ištraukoms scenografiją kuria Barbora Šulniūtė.