Tėvynės ir identiteto paieškos išeivijos menininko keramikos kūriniuose

Šiandien, kovo 9 dieną, Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaryta mini paroda „Tautiškumo simboliai išeivijos menininko Rimo VisGirdos (JAV) keramikos kūriniuose“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Rimas VisGirda – tarptautinį pripažinimą pelnęs amerikiečių keramikas, Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų dalyvis ir garbės svečias.

Dvejų metų su šeima išvykęs iš Lietuvos ir tik po 44 metų vėl joje apsilankęs, menininkas tarsi iš naujo atrado Tėvynę. Dalyvavimas Panevėžio tarptautiniuose keramikos simpoziumuose R.VisGirdai atvėrė galimybę pažinti Lietuvą „iš vidaus“, pabendrauti su žmonėmis, ne tik iš dokumentų, knygų, bet ir gyvai sužinoti šalies istoriją.

Visa tai įkvėpė menininką sukurti keramikos kūrinius, paženklintus tėvynės nostalgijos, tautinės simbolikos, originaliai perteikiančius sovietinio laikotarpio grimasas ir permainų bei laisvės nuojautas.

R.VisGirda gimė 1942 metais Kaune. Jo tėvas – žinomas to meto architektas Tadas Vizgirda kartu su žmona ir dvejų metų sūnumi 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją. Gyvendami pabėgėlių stovykloje Vizgirdos per Raudonąjį Kryžių gavo dovanų lietuvių kilmės amerikietės Mary Pallilon (Paliulionis) megztas kumštines pirštines. Menininko motina Marija parašė Bostone gyvenančiai moteriai padėkos laišką, ir taip tarp šeimų užsimezgė susirašinėjimas, nulėmęs tolesnį Vizgirdų likimą.

M.Pallilon pasirūpino ir finansavo lietuvių šeimos atvykimą į Ameriką. 1949 metų rugpjūčio 22-ąją kariniu amerikiečiu laivu Vizgirdos atplaukė į Niujorką kartu su septynerių metų sūnumi Rimu, trejų metų dukrele Dalia ir Marijos Vizgirdienės motina. Tądien prasidėjo amerikietiškoji žymaus keramiko istorija.

1966 metais Kalifornijos valstybiniame universitete Sakramente R.VisGirda baigė fizikos studijas, bet šioje srityje dirbo labai trumpai. Pirmoji jo pažintis su keramika įvyko dirbtuvėse Sierra mieste. Vėliau jis pasinėrė į meno studijas ir 1973-aisiais Vašingtono valstybiniame universitete Pulmane įgijo keramikos meno magistro laipsnį.

R.VisGirda nuo 1971 metų dalyvauja šalies ir tarptautinėse parodose, surengė daugiau kaip dvidešimt personalinių parodų. Nuo 1972-ųjų yra Nacionalinės keramikos meno švietimo tarybos (NCECA) narys, nuo1998 metų – Tarptautinės keramikos akademijos (IAC) narys. R.VisGirda rengia kūrybines laboratorijas ir dėsto keramikos meną ne tik JAV, bet ir įvairiose pasaulio aukštosiose mokyklose. Dailininko kūrinių yra įsigiję Australijos, Belgijos, Čekijos, Gruzijos, JAV, Pietų Korėjos, Lenkijos ir kitų šalių muziejai bei privatūs kolekcininkai.

Menininkas pirmą sykį į tėvynę grįžo 1988 metais. Tuomet jis dalyvavo Sovietų Sąjungos ir amerikiečių dailininkų mainų programoje ir trumpam turėjo leidimą apsilankyti Vilniuje. 1989 metais R.VisGirda buvo pakviestas dalyvauti Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume. Kūrėjo sugrįžimas sutapo su Lietuvos istorinių permainų laikotarpiu.

„Į jo kūrybą įsiliejo nauji religiniai ir politiniai motyvai. VisGirda kūrė tarsi svetimtautis, tačiau ne visai svetimas… Paukščių, gyvačių motyvai, pagoniški ženklai – saulė, mėnulis ir ąžuolai, įsitvirtinę katalikškoje ideologijoje, užėmė svarbią vietą gausioje VisGirdos vaizdų simbolikoje“, – rašo amerikiečių menotyrininkė Catherine Jacobi.

1989-ųjų vasarą lietuviams buvo leista parsivežti iš Sibiro tremtinių kaulus. S.Jacobi teigimu, „šis politinis įvykis įkvėpė dailininką kaulus pavaizduoti tarsi permainų simbolį“. Taip gimė kūrinys „Trejų metų darbas“.

Tautinės vėliavos spalvos, Gediminaičių stulpai – šie Tėvynės ženklai R.Vizgirdos kūriniuose nedisonavo su menininkui būdinga stilistika, bet kūrė naujas prasmes. Menininko talentas amerikietiškąją kultūrą ir lietuviškas šaknis sulydė į nepakartojamus šamoto darbus, reflektuojančius ne tik tautos istoriją, bet ir žmogaus egzistenciją apskritai.

„VisGirdos kūriniai, kad ir kiek į juos sudėta asmeninių išgyvenimų, nėra memuarai. Jie talpina savy suvokimą apie kosminę jėgą ir žmogiškąją būtį – kiekvienas neišvengiamai grįžtam namo“, – teigia menotyrininkė C.Jacobi.

Nuo pirmojo atvykimo į Aukštaitijos sostinę R.VisGirda dalyvavo dar eilėje keramikos simpoziumų Panevėžyje: 1991, 1992, 1994,1998, 2004 ir 2006 metais. Jo pagalbos ir patarimų dėka Panevėžio tarptautiniai keramikos simpoziumai įgijo pasaulinį pripažinimą.

Panevėžyje sukurti ir Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuojami R.VisGirdos darbai leidžia bent iš dalies susipažinti su vieno žymiausių šiandienos keramikos menininkų kūryba.

Paroda „Tautiškumo simboliai išeivijos menininko Rimo VisGirdos (JAV) keramikos kūriniuose“ veiks iki kovo 31 dienos.

 
Panevėžio miesto dailės galerijos inf.