Tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai, o ji – žmonių lūkesčiams

Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, kad dar 2015 metais Seimo priimti įstatymai ir jau du kartus vykdyti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, sulaukė ne tik kai kurių valdžios vyrų ir moterų, bet ir didžiulio visuomenės pasipiktinimo. Negana to, prabilta, jog reikėtų naikinti vienmandates rinkimų apygardas, o prezidentą rinkti ne tiesioginiuose visos šalies rinkimuose, o Seime.

Dvi kadencijas Kupiškio rajono mero pareigas ėjęs, dabar antrą kadenciją Seime dirbantis „valstietis” kupiškėnas Jonas Jarutis sakė, kad rinkimai Lietuvoje beveik visada yra nenuspėjami ir sunku suprasti, ko siekia norintieji atšaukti tiesioginius merų rinkimus.

„Dešimt ar net daugiau metų buvo kalbėta apie tiesioginius merų rinkimus, o tik tada jie buvo patvirtinti, nors abejonių dėl atitikimo Konstitucijai buvo. Pradžioje buvau šio siūlymo skeptikas, bet matau, kad to nori žmonės. Jie nori rinkti tiesiogiai, kad juos atstovautų žmogus geriausiai tenkinantis jų lūkesčius, o ne politikų primestas žmogus. Manau, kad per tuos metus nė vienoje Lietuvos savivaldybėje konfrontacijos tarp merų ir tarybų nebuvo. Pliusų ir minusų turi ir dabartinė rinkimų sistema, bet žmonių nušalinti nuo teisės rinkti ir rinktis negalima”,- sakė J.Jarutis.

Buvęs Panevėžio miesto vicemeras, laimėjęs rinkimus vienmandatėje Panevėžio „Vakarinėje” apygardoje Deividas Labanavičius sakė, jog visiškas absurdas būtų atsisakyti tiesioginių merų rinkimų, juolab, kad tas pats Konstitucinis Teismas anksčiau buvo aiškinęs priešingai. Be to reikėtų klausyti, ką kalba visuomenė. Jaunas politikas teigė, jog įsiaiškinus, kad rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, o ši prieštarauja tautos valiai, reikia inicijuoti Konstitucijos pataisas.

Pasiteiravus, ką pakeistų tiesioginių merų rinkimo atsisakymas, D.Labanavičius sakė, jog tai parodytų laikas ir pridūrė, jog tai turbūt naudinga vienai partijai, kuri ir kreipėsi į konstitucinį teismą. Jis spėjo, jog iš žmonių atėmus rinkimų teisę, rinkėjų aktyvumas veikiausiai sumažėtų, tačiau pridūrė, jog čia politologų darbo arimai.

Antrą kadenciją Panevėžio „Aukštaitijos” rinkimų apygardoje į Seimą išrinkta Guoda Burokienė teigė esanti kategoriškai tiek prieš tiesioginio merų rinkimų, tiek prieš vienmandačių rinkimų apygardų panaikinimą.

„Žmonės turi ir nori žinoti ką renka. Netolimas pavyzdys – Lenkija: panaikinus vienmandates apygardas rinkėjų aktyvumas krito perpus. Dabar pradedama nuo tiesioginės merų rinkimo institucijos naikinimo, o paskui būtų einama prie to, kad kaip Latvijoje ir Estijoje prezidentas būtų renkamas Seime ir taptų jo statytiniu, o ne tautos atstovu”,- sakė G.Burokienė.

Antrai kadencijai į Seimą Panevėžio „Nevėžio” apygardoje išrinktas prie konservatorių prisišliejęs Bronislovas Matelis neslėpė, jog buvo vienas iš tų, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nes, jo žodžiais, yra svarbiausia, kad vienas ar kitas įstatymas neprieštarautų Konstitucijai.

„Viską išsiaiškinus dabar reikia spręsti. Buvo susirinkusi mūsų frakcija ir vieningai nusprendė, jog tiesioginiai merų rinkimai yra būtini. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apsiėmė suvienyti Seimą, kad ši problema būtų išspręsta”,- sakė B.Matelis ir prisiminė 1990 -uosius kai Panevėžio merė ir valdytoja buvo Gema Umbrasienė, o Tarybos pirmininkas – Gintaras Šileikis.

Parlamentaro žodžiais, dabar yra nei šis nei tas, nes meras yra ir meras ir tarybos narys, todėl norima atsikratyti painiavos. B.Matelio teigimu, meras turėtų būti kaip žmonių renkamas valdytojas – vykdomosios valdžios lyderis, o taryba, išsirinkusi savo pirmininką, būtų sprendimus priimančia institucija.

B.Matelio įsitikinimu, keisti Konstituciją yra būtina, tačiau reikia suvienyti Seimą, tris kartus balsuoti dėl Konstitucijos pataisų ir visais atvejais gauti bent 94 Seimo narių palaikymą. Priešingu atvejų gali būti painiavos.

Gintautas SUBAČIUS