Tyrimas: gyventojai keistų savo banką, jei tai padaryti būtų taip lengva, kaip pakeisti mobiliojo ryšio operatorių

Visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos bankų klientai – itin lojalūs, kas trečias gyventojas per savo gyvenimą nėra buvęs kito banko klientu. Visdėlto daugiau nei trečdalis gyventojų svarstytų tapti kito banko klientu, bet šiam pokyčiui žmones stabdo įsitikinimas, kad perkelti savo banko sąskaitą į kitą banką yra sudėtinga ir brangu.

33 proc. apklaustų gyventojų pripažino, kad be savo pagrindinio banko nėra buvę kito banko klientais, o savo pagrindinį banką yra pakeitę 38 proc. gyventojų. Tokius rezultatus parodė Šiaulių banko inicijuotas, „Open Agency“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

„Matome, kad dauguma gyventojų yra ištikimi savo bankui, tačiau pasigilinus į šio reiškiniopriežastis, tampa akivaizdu, kad aukštą lojalumo lygį lemia nebūtinai banko paslaugų kokybė ar aptarnavimo lygis, bet ir dažno žmogaus įsitikinimas, kad tapti kito banko klientu yra sudėtinga, o gal dar ir papildomai kainuoja. Būtent šios priežastys atbaido dalį gyventojų nuo sprendimo pakeisti esamą banką“, – tyrimo rezultatus komentavo Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.

Nors Lietuvos gyventojai lojalūs bankams, 35 proc. gyventojų svarsto galimybę pakeisti dabartinį finansinių paslaugų tiekėją kitu banku – daugiau nei pusė taip manančių ketina tai padaryti per artimiausius 12 mėnesių.

Paklausus, kas netenkina esame banke, gyventojai nurodė įvairias priežastis. Visgi, daugiausiai (54 proc.) respondentų įvardijo didelius banko aptarnavimo ir pavedimų mokesčius, 39 proc. – bankomatų trūkumą, 35 proc. akcentavo nekokybišką aptarnavimą, o 30 proc. pabrėžė nepakankamus išgryninamų pinigų limitus.

Apklausti gyventojai nuogąstavo, kad savo sąskaitos perkėlimo procedūra yra sudėtinga ir reikalaujanti pastangų, pavyzdžiui, reikia kreiptis į senąjį banką dėl sąskaitos uždarymo (56 proc.), nėra galimybių perkelti periodinių mokėjimų ir įplaukų į naują banką (33 proc.). 54 proc. žmonių pabrėžė, kad perkelti sąskaitą į kitą banką gali papildomai kainuoti.

„Įdomu, kad du trečdaliai žmonių būtų linkę svarstyti banko sąskaitos perkėlimą į kitą banką, jei tai padaryti būtų lengva, kaip dabar lengva pakeisti mobiliojo ryšio operatorių. Matome, kad numerio perkėlimo paslauga pasiteisino ir išjudino telekomunikacijų sektoriaus klientus – dabar gyventojai gali nesunkiai pasirinkti jiems labiausiai patinkantį operatorių, negaišdami laiko ir pinigų. Būtent tokio sprendimo norėtų ir dauguma banko klientų, kurie jaučiasi suvaržyti dėl galimai sudėtingų procedūrų“, – pabrėžė A. Kamarauskas.

Jei perkelti sąskaitą į kitą banką būtų taip pat paprasta, kaip ir mobiliojo ryšio numerį, apsisprendimą pakeisti esamą banką labiausiai paveiktų 18-34 amžiaus grupės gyventojus, taip pat tokią galimybę labiau svarstytų Vilniaus gyventojai.

Pasak A. Kamarausko, jau dabar Šiaulių bankas kviečia perkelti pagrindinę sąskaitą iš kito banko į Šiaulių banką: „kas mėnesį vis sulaukiame kelių dešimčių prašymų perkelti sąskaitą į Šiaulių banką. Sąskaitos perkėlimo procedūra yra paprasta – žmogui tiesiog reikia užsukti į Šiaulių banko skyrių ir atsidaryti sąskaitą, tam reiks asmens dokumento ir žinoti savo jau turimos banko sąskaitos numerį“.

Klientui nereiks rūpintis sąskaitos uždarymu sename banke – nesant papildomų įsipareigojimų, sąskaita po perkėlimo sename banke uždaroma. Perkėlimo procesas trunka apie 14 darbo dienų, kurių metu klientui atidaroma nauja sąskaita ir vykdomos sąskaitos bei su ja susietų mokėjimo paslaugų (periodinių mokėjimų sutarčių, sąskaitoje esančių lėšų likučio) perkėlimas iš vieno mokėjimo paslaugų teikėjo į kitą. Sena sąskaita bus uždaryta, kai baigsis sąskaitos perkėlimo procedūra (t. y. senasis sąskaitos numeris neišliks).