Tyrimas: kačių nosys veikia kaip unikalus aromatų analizės įrankis

Kačių uoslės funkcijoje veikiančios sudėtingos nosies struktūros veikia panašiai kaip dujų chromotografas – tai galinga laboratorinė įranga, atskirianti cheminius komponentus ir dažnai naudojama maisto aromatų analizei, parodė naujai atliktas tyrimas.

Tyrimą užsakė „Mars“ korporacijai priklausantis Walthamo Gyvūnų priežiūros mokslo institutas,  o atliko Ohajo (JAV) valstybinis universitas, Monell Cheminių pojūčių centras ir Pensilvanijos universitetas. Teigiama, kad tyrimo išvados pagilins žmonių supratimą apie naminių kačių sustiprintą uoslės pojūtį ir bus naudingos toliau aiškinantis, kokiam maistui katės teikia pirmenybę.

Tyrėjai, siekdami perprasti, kaip katės uodžia, sukūrė anatomiškai tikslią 3D kompiuterinę naminės katės nosies simuliaciją. Oro ir kvapo srauto modeliavimas per virtualią katės nosį atskleidė panašumų su dujų chomatografu.

Bazinės dujų chromatografijos atveju, analizuojama medžiaga yra išgarinama ir nuolatiniu dujų srautu transportuojama vamzdeliu. Vamzdelis skirtingai veikia skirtingus analizuojamos medžiagos cheminius komponentus, o tai leidžia juos atskirti ir identifikuoti.

Sudėtingoje katės uoslės struktūroje – daugybė tokių „vamzdelių“, dėl to procesas tampa dar efektyvesnis nei laboratorijoje, teigia tyrimo autoriai.

„Kad geriau perprastume kačių uoslės pojūtį, bendradarbiaujame su pirmaujančiomis institucijomis. Skaičiuojamoji skysčių dinamika (CFD) paprastai pasitelkiama sprendžiant inžinerinius klausimus, susijusius su skysčių tekėjimu. Šiuo atveju CFD buvo pritaikyta, siekiant ištirti oro srautą ir kaip aromatiniai junginiai juda per kačių nosį, – komentuoja  dr. Scottas McGrane, Walthamo instituto sensorikos mokslų ekspertas. – Kačių nosys turi sudėtingą struktūrą, kuri pagerina jų uoslės gebėjimus, panašiai kaip į sraigę panaši suraizgyta struktūra pagerina klausą.“

Jo teigimu, naujasis tyrimas rodo, kad katės nosies struktūra yra maždaug 100 kartų efektyvesnė nustatant aromatų komponentus, negu vienas vamzdelis, kurį turi dauguma šaltakraujų gyvūnų.

Tikimasi, kad tyrimas ir jo išvados pagilins žmonių supratimą apie ištobulintą kačių uoslę ir suteiks potencialo būsimoms studijoms, kurių objektas – kačių maisto skonis. Ši perspektyva itin svarbi turint galvoje, kad gyvūnų augintinių maistui ieškoma tvarių baltymų alternatyvų.

Watlhamo Gyvūnų priežiūros mokslo institutas nuolat atlieka tyrimus, kad geriau suvoktų gyvūnų augintinių skonio receptorių veikimą ir perduotų žinias augintinių maisto gamintojams. Vieno tokio tyrimo metu buvo nagrinėjamas kartumas ir jo toksiškas poveikis šunims, kitame – kačių kokumi receptoriai, apibūdinami kaip skonio stipriklis.