Uteniškiai svėrė namie susidarančias plastiko atliekas – ką parodė eksperimentas?

Ar kada susimąstėte, kiek plastiko atliekų susikaupia jūsų namuose? Tokiam eksperimentui ryžosi daugiau kaip 50 šeimų Kaune ir 20 šeimų Utenoje – du mėnesius fiksuoti duomenys parodė, kad per metus į rūšiavimo konteinerius išmetame virš 60 kg plastiko pakuočių bei gaminių.

„Plastiko taršos problema pasaulyje labai opi. Ši medžiaga dėl savo universalumo ir nedidelių gamybos kaštų plačiai naudojama įvairiose prekybos srityse, tačiau jos poveikis aplinkai bei žmogaus sveikatai – itin žalingas. Todėl šviečiant visuomenę ir skatinant atsakingą vartojimą, siunčiamas aiškus signalas gamybos rinkai, atkreipiantis dėmesį į tvaresnių gaminių poreikį“, – pasakoja Denisa Martinkutė, „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ jaunesnioji ekspertė.

Vykdant ES finansuojamą projektą „Baltiplast“, įvairiose šalyse buvo atliekamas tyrimas – jo metu daugiau kaip 50 Kaune gyvenančių šeimų 8 savaites svėrė bei fiksavo namuose susikaupiančias plastiko atliekas. Taip pat, vyko mokymai apie neigiamą plastiko poveikį aplinkai, tinkamą rūšiavimą bei kasdienius tvaresnius sprendimus, kuriuos pritaikius galime mažinti susidarančių atliekų kiekį.

„Eksperimento duomenys parodė, kad viename namų ūkyje per savaitę susidaro beveik 1,4 kg plastiko atliekų – tai yra daugiau negu 60 kilogramų per metus. Iš plastiko pagamintos pakuotės itin lengvos, tad kiekviena šeima į rūšiavimo konteinerius kas mėnesį išmeta daugybę maišų. Pastebėjome, kad net maži įpročiai gali turėti reikšmingą poveikį – naudojant daugkartinę tarą, medžiaginius maišelius bei gertuves, projekto dalyviams plastiko atliekų kiekį pavyko sumažinti daugiau kaip 10 procentų”, – teigia tyrimą Kauno mieste įgyvendinusios įmonės „Smart LT“ vadovas Kęstutis Pocius.

Analogiškas tyrimas buvo atliekamas ir Utenoje, kur prie projekto prisijungė 20 namų ūkių – visi projekto dalyviai teigia nuo šiol daugiau dėmesio atkreipiantys į savo apsipirkimo įpročius, sąmoningiau žvelgia į kasdienius pasirinkimus ar ekologiškesnius sprendimus.

„Tik įvertinus namuose susidarančių atliekų turinį, paaiškėjo, kokių alternatyvų turėtume ieškoti. Pastebėjome, kad auginant kūdikį, susikaupia daug plastikinių vaikiškų tyrelių pakuočių – tad tyreles ėmėme gaminti patys, o pakavimui naudojame daugkartinius maišelius. Mėgstame sultis, tačiau nuo šiol jas perkame stiklinėje depozitinėje taroje”, – patirtimi dalijasi projekte dalyvavusi šeima.

Plastiko, o ypač vienkartinio pobūdžio gaminių atliekos kasmet didžiuliais kiekiais plūsta į aplinką, kur suyra per kelis šimtus metų. Jos taip pat patenka į vandens telkinius – ne išimtis ir Lietuvos krantus skalaujanti Baltijos jūra. Plastiko tarša aptinkama ne vien Baltijos paviršiniuose vandenyse, bet ir nuosėdose, o dalelių randama žuvų bei kitų jūros gyvūnų organizmuose. Mikro ar nano dalelės laikui bėgant atsiduria ir žmogaus maisto grandinėse bei gali kauptis kūno organuose.

„Mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia rūpestį keliančius skaičius – kasmet pagaminama apie 200 mln. tonų vienkartinio pobūdžio plastiko gaminių, kurie vartojimo grandinėje sparčiai tampa atliekomis. Kasdieniais pasirinkimais galime prisidėti prie taršos mažinimo: renkantis daugkartinius puodelius, vandens gertuves ir maisto tarą, perkant nefasuotus vaisius bei daržoves, priemones be plastikinės pakuotės, naudojant medžiaginius maišelius. Geriausia praktika – atsisakyti nebūtinų pirkinių, stengtis turimus daiktus naudoti kuo ilgiau bei sąmoningai vengti vienkartinę funkciją atliekančių plastikinių produktų ar jų dalių“, – dalijasi „Smart LT“ vadovas Kęstutis Pocius.

„Baltiplast“ – tai nuo 2023 iki 2025 m. vykdomas projektas, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinio naudojimo plastiko gaminių bei plastiko pakuočių atliekų susidarymą ir pateikti plastiko atliekų panaudojimo sprendimus žiedinės ekonomikos kontekste. Konsorciume dalyvauja 18 partnerių iš 6 ES šalių. Projektas finansuojamas ES programos „Interreg Baltic Sea Region“ investicijų lėšomis.