Užimtumo tarnyba: darbo rinkos pokyčius spartins infliacija

Sumažėjęs darbo neturinčių asmenų skaičius ir aukšta darbo jėgos paklausa, per metus 6 proc. punktais – nuo 16,1 iki 10,2 proc. smuktelėjęs registruoto nedarbo rodiklis rodo atsigaunančią darbo rinką. Šios tendencijos leidžia tikėtis, kad teigiami pokyčiai tęsis ir šiais metais. Visgi nedarbo mažėjimo tempai turėtų lėtėti.

Tam įtakos turės darbo pasiūlos ir paklausos struktūrinis neatitikimas, lėta kai kurių grupių integracija į darbo rinką, rizikos bei išliekantys neapibrėžtumai dėl pandeminės ir geopolitinės situacijos, tarptautinės politikos įtampų, teigiama naujausiame „Lietuvos užimtumo 2021 m. tendencijos ir ateities prognozės“ leidinyje.

„Svarbiu darbo rinkos pokyčių katalizatoriumi šiais metais bus infliacija“, – teigė Jurgita Zemblytė, Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja. – „Išaugusi infliacija sąlygoja didesnius pragyvenimo kaštus ir tuo pačiu didesnius darbo ieškančių bei dirbančiųjų lūkesčius dėl darbo užmokesčio“.

Darbo užmokesčio už panašų darbą augimas rinkoje formuos poreikį peržiūrėti atlygio sistemas įmonėse. Negalintys didinti darbo  užmokesčio tokiu dydžiu ir tempu, kokiu tikisi darbo jėga, darbdaviai susidurs su spaudimu ieškoti netaikytų arba mažai taikytų nematerialaus atlygio formų ir paskatų. Kaip alternatyvą spartesniam ar didesniam atlyginimo augimui daugiau organizacijų siūlys lankstų darbo grafiką, papildomus laisvadienius, nuotolinį ar hibridinį darbą, keturių darbo dienų savaitę ir pan.

Pasak J. Zemblytės, užsitęsusi kvalifikuotos darbo jėgos stoka ir toliau stiprins darbo ieškančiojo derybinę galią įdarbinimo procese. Kitaip tariant, vis daugiau darbdavių susidurs su kandidatais, gerai žinančiais savo kompetencijų vertę rinkoje ir turinčiais daugiau galimybių rinktis darbdavį.

Dėl darbuotojų trūkumo daugės darbdavių, kurie ieškos įmonei naujų apsirūpinimo darbo jėga šaltinių, sieks aktyvesnio bendradarbiavimo su mokymo įstaigomis, plės darbuotojų paieškos geografiją (pvz., didesnio nedarbo ir/ar nutolusiuose teritorijose, trečiosiose šalyse ir pan.) ir pan. Dalis darbdavių bus priversti mažinti darbo įgūdžių ir patirties reikalavimus potencialiems darbuotojams, daugiau dėmesio skirti naujų darbuotojų apmokymui, esamų perkvalifikavimui, ieškoti netradicinių darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo būdų, investuoti į darbdavio reputacijos vystymą.

Kita vertus, auganti darbuotojų, ypač talentų, pritraukimo ir išlaikymo priemonių įvairovė turėtų stiprinti personalo valdymo sprendimų skaidrumo poreikį įmonėje. Tokiose įmonėse daugės diskusijų dėl to, kas yra teisinga: ar teisinga naujokams mokėti daugiau; ar teisinga, kad kai kuriems leista dirbti keturias darbo dienas; ar teisinga, kad vieniems leidžiama dirbti nuotoliniu ar hibridiniu būdu, o kitiems ne; ar teisinga, kad kai kuriems darbuotojams skiriama papildomai laisvadienių ir pan.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet dideles įsidarbinimo galimybes  turės gydytojai ir slaugos specialistai, inžinerijos specialistai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybos vadovai, statybos darbų meistrai bei brigadininkai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, socialiniai darbuotojai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai ir pardavimo atstovai.

Darbo rinkoje pažeidžiami išliks riboto darbingumo dėl negalios ir vyresnio amžiaus asmenys. Papildomų paskatų grįžimui į darbo rinką reikės ilgalaikiams bedarbiams. Didesnio nedarbo mažėjimo galima tikėtis savivaldybėse, kuriose į įsidarbinimo kliūčių šalinimą (susisiekimo trikdžių, balansavimo tarp darbo ir įsipareigojimų šeimai, artimųjų slaugos ir kt.) aktyviau įsitrauks vietos savivalda bei nevyriausybinės organizacijos.