Užimtumo tarnyba: gyventojams tampa paprasčiau įgyti rinkoje paklausias profesijas

Augantį valstybės dėmesį šalies darbuotojų įgūdžių stiprinimui pajuto ir Užimtumo tarnybos klientai. Prieš dvejus metus įteisinta parama aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti noriai naudojasi dirbantieji, o nuo šių metų liepos 1 d. tokią galimybę turi ir nekvalifikuoti šalies gyventojai.

Šiemet pusantro karto išaugo įsitraukimas į visas paramos mokymuisi priemones – jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. O pastaruosius penkerius metus auganti aukštos kvalifikacijos specialistų dalis dirbančiųjų struktūroje paskatino dėmesį sutelkti į lankstesnį ateities kvalifikacijų ir kompetencijų prieinamumą.

„Reikia pripažinti, jog karjeros kelias nebėra linijinis, o profesinių žinių įgijimas ir tobulinimas nebėra vienkartinis procesas. Tai – neatsiejama didelių įsidarbinimo galimybių dalis darbuotojui ir geriausia išeitis darbuotojų trūkumą sprendžiančiam darbdaviui. Tokia aplinka, kuri padės mokytis visą gyvenimą, turi būti vertinama kaip visų darbo rinkos dalyvių strateginė investicija“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Nuo metų pradžios iki spalio darbų automatizavimą, skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, žiedinės ekonomikos plėtrą padedančias vystyti specializacijas rinkosi 4,3 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų.

Tai – 1,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš visų 4,1 tūkst. baigusiųjų didžiausią dalį sudarė 30-44 metų amžiaus grupės klientai, dažniau ateities profesijas rinkosi moterys (54,8 proc.).

Dabar dirbantieji gali mokytis bet kuriomis savaitės dienomis, o mokymo valandų skaičius per dieną nustatomas individualiai. Be to, dalyvauti šiose programose pakanka vidurinio išsilavinimo. Šia galimybe jau pasinaudojo 130 nekvalifikuotų asmenų, iš kurių 92 proc. pasirinko informacijos ir ryšių technologijų srities mokslus.

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų mokymo programas Užimtumo tarnyboje įregistravo daugiau nei 60 mokymo teikėjų, o mokymosi galimybės apima daugiau nei 220 skirtingų mokymo programų. Į šalies gyventojų profesinio tobulėjimo procesus įsitraukė universitetai ir kolegijos. Klientai gali rinktis universitetų siūlomas girininkijos specialisto, inovacijų ir projektų valdymo, kompiuterinės statistikos programas. Kolegijos siūlo reklamų produkto kūrimo ar orlaivių mechaniko kursus.

Vilniaus regione ypač populiarios mokymosi programos, susijusios su programavimu, Kaune dalyviai dažniausiai renkasi No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformaliąją programą dirbantiesiems. Uostamiestyje populiarėja e. komercijos ir robotinių procesų automatizavimo specialisto programa.

Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje ateities darbo vietų ataskaitoje prognozuojama, kad dar labiau išaugs dirbtinio intelekto, tvarumo, duomenų saugumo specialistų, finansinių technologijų inžinierių, didžiųjų duomenų specialistų ir duomenų analitikų, robotikos inžinierių poreikis.

Lietuvos darbo rinka – ne išimtis, nes kasmet atsiranda profesijų, apie kurias dar prieš 10 metų nebuvo susimąstyta. Šalies darbdaviai jau dabar ieško duomenų gavybos inžinierių, drono valdymo operatorių, IT saugumo inžinierių, IT saugumo administratorių ar skaitmeninės informacijos kriminalistinių tyrimų ekspertų.

„Pasaulinė darbo rinka išgyvena esmines permainas ir kasdien vis labiau vertina darbuotojus, gebančius atitikti besivystančios ekonomikos lūkesčius. Nauji profesiniai vaidmenys klientams padeda lanksčiau prisitaikyti prie darbdavių poreikių ir užsitikrinti savo asmeninę gerovę“, – teigė G.Sinkevičė.