Užsimota pakeisti sovietinius laikus menančius miesto riboženklius

Atvykstančius į Ukmergę nuo Jonavos, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus pasitinka betoninės plokštės su užrašytu miesto vardu. Jų paskirtis – ne tik žymėti miesto ribas, bet ir iš dalies reprezentuoti Ukmergę pravažiuojantiems. Nieko keista, kad gilius sovietinius laikus menantys ženklai sulaukdavo ukmergiškių kritikos. Rajono vadovai ne kartą buvo užsiminę, kad miesto ribas žyminčius riboženklius būtina keisti. Tačiau kalbos taip ir likdavo kalbomis.

Pagaliau šį pavasarį paskelbtas Architektūrinių-dekoratyvinių Ukmergės miesto riboženklių idėjų konkursas. Tikimasi sulaukti projektinių pasiūlymų ir juos įgyvendinti. Baigus šį darbą, ketinama imtis kito – atnaujinti prie rajono ribos stovinčius riboženklius.

Įvažiavimai taptų įsimintinais miesto įvaizdžio elementais

Tiksli miesto riboženklių statybos data nėra žinoma. Rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas Julius Zareckas mano, jog jie greičiausiai iškilo Chruščiovo valdymo metais – praėjusio šimtmečio šeštame ar septintame dešimtmetyje, ir yra morališkai ir fiziškai pasenę.

„Šis laikmetis pasižymėjo masiškomis statybomis. Pastatų architektūrai buvo būdingi kubai, kvadratai, stačiakampiai, o bet kokia ornamentika laikoma kone nusikaltimu. Dėl to buvo perstatytas ir buvęs dviaukštis Ukmergės savivaldybės pastatas – neliko jokių bokštelių, kitų puošybos elementų, atsirado trečias aukštas“, – sakė savivaldybės atstovas.

Pasak J. Zarecko, nėra abejonės, kad vietoj prieš kelis dešimtmečius pastatytų betoninių riboženklių turėtų iškilti šiuolaikiškesni statiniai. Senieji galbūt rastų vietos muziejuje.

Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas sakė, kad Architektūrinių-dekoratyvinių Ukmergės miesto riboženklių idėjų konkursas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Dalyviai – architektai, dizaineriai, dailininkai, kiti kūrėjai – savo pasiūlymus gali teikti iki gegužės 2 dienos.

Konkurso sąlygose nurodyta, kad dalyviai turi sukurti keturis riboženklius, kurie bus pastatyti Ukmergės pakraščiuose, šalia kelių, vedančių į Jonavą, Uteną, Vilnių ir Panevėžį. Šių ženklų forma ir dydis, spalviniai sprendimai – neribojami, svarbu, kad riboženklis harmonizuotų su esančia aplinka ir būtų vizualiai bei estetiškai išraiškingas. Medžiagos, iš kurių bus pagaminti riboženkliai, gali būti įvairios, tačiau pageidautina, kad jos būtų atsparios įvairiems poveikiams, nesudėtingai įsigyjamos. Visi statiniai turi būti vienodi, tačiau autoriui suteikiama šiek tiek laisvės sukurti naujų architektūrinių elementų, jame gali būti panaudoti Ukmergės herbo, senojo miesto vardo (Vilk(a)mirgė) ir kitokie Ukmergę simbolizuojantys motyvai. Taip pat privalu, kad riboženklis būtų su užrašu „Ukmergė“, gali turėti papildomą apšvietimą tamsiajam paros laikotarpiui.

Kiekvienas konkurso dalyvis gali pateikti neribotą kiekį idėjų – projektinių pasiūlymų. Darbus vertins savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta ekspertų komisija, kuriai vadovauja Agnė Balčiūnienė, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Konkurso nugalėtojui atiteks 500 eurų premija, su juo bus sudaroma sutartis dėl riboženklių techninio projekto atlikimo 3 000 eurų sumai (su PVM). Antros vietos laimėtojui numatyta skirti 300 eurų premiją, trečios – 200 eurų.

Tikimasi, kad konkursas įvyks, prie įvažiavimų į Ukmergę neliks sovietmetį menančių betoninių luitų ir dar šiais metais iškils nauji statiniai, kurie taps įsimintinais miesto įvaizdžio elementais.

Ąžuolinius stulpus planuojama atnaujinti

Ukmergei garbės nedaro ir riboženkliai, stovintys ties rajono riba prie krašto kelių, vedančių nuo Utenos, Anykščių, bei magistralinio kelio Kaunas-Daugpilis. Prieš keturis dešimtmečius iškilusių ąžuolinių statinių būklė – avarinė, todėl kai kurie jų neseniai buvo nuimti. Tikimasi, kad laikinai. Pasak pašnekovo, tokios nuomonės laikosi ir vienas žymiausių mūsų krašto menininkų Rimantas Zinkevičius.

„Daugelio kryžiais vadinti riboženkliai kažkada išsiskyrė iš kitų tokios paskirties statinių. Manau, kad dabar neverta išradinėti dviračio, ieškoti kažko naujo. Pakaktų „kryžius“ atnaujinti ir vėl sugrąžinti ten, kur jie stovėjo kelis dešimtmečius. Be to, tuo dar ir parodytume pagarbą jų statytojams“, – mintimis dalijosi J. Zareckas.

Loreta EŽERSKYTĖ