V. Blinkevičiūtė: I. Šimonytės Vyriausybė sąmoningai tyli apie dar vieną krizę – kainų augimą ir infliaciją

Opozicinė Socialdemokratų partija su konkrečiu pasiūlymų paketu kreipėsi į Ingridos Šimonytės Vyriausybę ragindama nedelsiant imtis veiksmų augant infliacijai ir didėjant prekių ir paslaugų kainoms.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad valdančioji dauguma „sąmoningai nutyli“ kainų ir infliacijos klausimą, kuris liečia šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių.

„Pagrįstai žmonės kritikuoja Vyriausybę, yra nusivylę jos veikla. Todėl rekordiškai krito pasitikėjimas Vyriausybės nariais. Taip, Vyriausybė kovoja su dviem didelėmis krizėmis – pandemija, nelegalia migracija. Tačiau trečiąją krizę apdairiai nutyli. O tai yra infliacija ir kainų augimas.

Kol kas nematau efektyvių I. Šimonytės ministrų kabineto siūlymų ir veiksmų didinant mūsų šalies gyventojų pajamas. O tam instrumentų yra. Todėl teikiame konkrečius pasiūlymus, kuriuos reikia svarstyti nedelsiant“, – kreipimąsi į Vyriausybę komentuoja V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratų kreipimesi į Vyriausybę akcentuojama, kad šiemet Lietuvoje energijos – elektros ir dujų – kainos rekordiškai išaugo ir kol kas nėra jokių pagrįstų prielaidų, kad artimiausiu metu jos mažėtų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad gyventojai ir verslo klientai elektros bei dujų kainų augimą patiria jau kurį laiką, taigi šis pokytis artimiausiu metu neišvengiamai atsilieps produkcijos ir paslaugų kainų augimui – ypatingai Vilniuje, kur šilumos kaina, prognozuojama, didės 50 proc.

Socialdemokratai primena, kad kad Vyriausybė kol kas nėra pateikusi svarstymui mokesčių reformos, kuri mažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų naštą, nėra ir Vyriausybės mokestinių iniciatyvų, kurios didintų stambaus kapitalo bei didelio turto apmokestinimą, taigi ir valstybės 2022 metų biudžeto pajamas.

Socialdemokratai ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę imtis šių neatidėliotinų veiksmų ir, kaip pažymima dokumente, siūlo savo konstruktyvią pagalbą rengiant ir tobulinant atitinkamus įstatymų projektus:

1. Peržiūrėti ir taikliau naudoti socialinius ir finansinius instrumentus, didinančius gyventojų pajamas: per neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) korekcijas; taip pat socialiai teisingesnius mokestinius pakeitimus (pavyzdžiui, progresyvesnį gyventojų pajamų mokestį apimantį visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo jų kilmės) – tokie pakeitimai sumažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų nelygybę; didinti stambaus kapitalo ir didelio turto apmokestinimą siekiant didesnio biudžeto perskirstymo;

1. Nors darbdavių atstovai nepalaiko, imtis planų nuo 2022 m. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 730 eurų, kaip ir sutarta su profesinėmis sąjungomis; Darbuotojų, kurie gauna fiksuotą darbo užmokestį iš valstybės biudžeto pajamas didinti koreguojant valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;

1. Išlaikyti egzistuojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui; nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams; bendradarbiaujant su savivaldybėmis, peržiūrėti priemonių, kurios padeda mažiausias pajamas gaunantiems asmenims padengti šildymo ir komunalines paslaugas veiksmingumą ir prieinamumą; atkreipti dėmesį į smarkiai įsiskolinusių žmonių padėtį peržiūrint egzistuojančias skolų išieškojimo tvarkas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;

1. Valstybiniame energetikos sektoriuje skatinti konkurenciją ir peržiūrėti valstybės įmonių pelningumo kriterijus, kad mažiausią įmanomą kainą – įmonių pelnai, brangimo našta iš įmonių pelno;

1. „Žaliuosius“ mokesčius įvedinėti tik užtikrinant, kad jie nesmogs silpniausiesiems;

1. Realiai įgyvendinti Vyriausybės susitarimus, kurie leistų didinti viešajame sektoriuje dirbančiųjų (mokytojų, medikų, dėstytojų, pareigūnų, kultūros srities, socialinių darbuotojų ir kt.) algas; spartinti senatvės pensijų didinimą; skatinti darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais – pavyzdžiui, suteikiant prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys;

1. Įgyvendinti kompleksines priemones dėl pagalbos šeimoms: nustatyti didesnę universalią išmoką gimus vaikui (ar įsivaikinus); užtikrinti bent jau vienos ar dviejų dienų per savaitę vaikų iki vienerių metų priežiūrą lopšeliuose; siekti, kad visos mokymo priemonės mokyklose būtų nemokamos; didinti nemokamo maitinimo mokyklose apimtį ir gerinti jo kokybę.