Vaikystėje V. Mickevičiaus-Slavkos gyvenimas pasikeitė per kelias dienas: iš Vilniaus gatvių – tiesiai į kaimą

Kiekvieną antradienio vakarą susijungia visa Lietuva – miesto ir kaimo gyventojai stoja į linksmą kovą, kurioje vieni kitiems bando įrodyti savo pranašumą. O šįkart TV3 žaidimas „Miestas ar kaimas“ taps išskirtinai linksmas. Juoksis visi – ir dalyviai, ir laidos vedėjai, ir, žinoma, žiūrovai.

Vytauto Rumšo jaunesniojo komandoje jau šį vakarą išvysime dainininkus Alaną Chošnau ir Ievą Zasimauskaitę bei iliuzionistą Mantą Wizard. O Nijolės Pareigytės-Rukaitienės kaimo pusėje su žiūrovais sveikinsis aktorius Viačeslavas Mickevičius-Slavka, darželyje dirbantis Nerijus Bakula ir mokytoja Daiva Jurevičienė.

Nors myli miestą, A. Chošnau pripažins turintis ir sodybą. Tiesa, didelę dalį darbų čia nudirba… uošvienė! O štai I. Zasimauskaitė gyvenimą mieste jau netrukus į iškeis į gyvenimą kaime. „Šiais metais kaime užauginau pirmą savo arbūzą. Tai buvo pats saldžiausias ir skaniausias arbūzas, kokį tik yra tekę valgyti gyvenime“, – pasakos Ieva.

Tuo tarpu kaimo pusėje žaisiančiam V. Mickevičiui-Slavkai pažįstamas gyvenimas tiek mieste, tiek kaime. Galbūt dėl to jam artimas ir meistravimas ar galimybė basomis kojomis vaikščioti ant kankorėžių…

Gimė Vilniuje, bet svarbiausius paauglystės metus praleido kaime

V.Mickevičius-Slavka – tikras gamtos mylėtojas. Nors gimė ir augo Vilniuje, žinomas vyras jau kurį laiką gyvena gamtos apsuptyje, nes būtent čia jaučiasi geriausiai.

„Aš gimiau Šeškinėje, o vėliau su šeima gyvenau Justiniškėse. Todėl puikiai prisimenu tokį Vilnių, kai Kaziuko mugė dar vykdavo tik Kalvarijų turguje, o senamiestyje gyvenantys žmonės norėdavo parduoti savo butus su aukštomis lubomis, kad galėtų išsikelti į naujos statybos daugiabučius Fabijoniškėse“, – su šypsena pasakoja jis.

Tiesa, dar tuomet, kai buvo vaikas, miestietiškas V. Mickevičiaus-Slavkos gyvenimas netikėtai pasikeitė. Žinomo vyro tėvams įsigijus dvaro sodybą Rūdiškėse, šeima vos per kelias dienas persikėlė savo gyvenimo tęsti į kaimą.

Čia viskas buvo kitaip – sodybą puošė šimtametė liepų alėja, aplink ganėsi karvės, augo paršiukai.

„Pakeisti savo gyvenimą turėjome per kelias dienas, ir tuo metu man tai buvo sunku – atrodė tarsi tremtis. Atsimenu, į mokyklą eidavome per pievą, o žiemą tiek prisnigdavo, kad turėdavome čiuožti su slidėmis. Kartais tikrai galėčiau būti kaip tos močiutės, kurios pasakoja, jog mokyklą pasiekdavo tik perbridusios upelį“, – dabar jau besijuokdamas sako Slavka.

Bene svarbiausius 7 savo paauglystės metus praleidęs kaime netoli Trakų, V. Mickevičius-Slavka suprato esantis labiau kaimo žmogus: „Ką reiškia kaimas, puikiai suprantu – prieš einant į mokyklą, man reikėdavo pamelžti dvi karves. Pamenu, kad esu net ne kartą priėmęs ir teliukų gimdymus…“

Galbūt būtent net ir dabar Slavka savo gyvenimą kuria toliau nuo miesto – ten, kur visada ramu, ir kur nėra jokio asfalto.

„Mieste, rodosi, net ir žmonių judėjimas yra kampuotas, struktūruotas. O kartais jis netgi primena mikroschemose bėgiojančią elektrą. Tuo tarpu miške, gamtoje, vaikštai ratais. Kas rytą nueinu 10 kilometrų takeliu per samanas, brendu basomis per upelį – nėra jokių kliūčių. Mieste, atrodo, žmonės dėl to netgi ima schematiškai mąstyti. O kaime žmones į viską žiūri paprasčiau“, – dalijasi jis.

Įspūdį kuria ir neeiliniai V. Mickevičiaus-Slavkos namai, kuriuose daug sumeistrauta ir jo paties rankomis. Būtent todėl gyventi mieste jam būtų sunku – juk tam, kad galėtum meistrauti, reikalinga erdvė. Dar geriau – nuosavas kiemas.

„Namai man reikalingi tik pernakvojimui. Dabar gyvenu sodų bendrijoje – čia yra vienatvės, pasibuvimo su savimi. Išvyka į miestą man kartais tampa iššūkiu, nes visuomet noriu greičiau iš jo pabėgti. Žinoma, jei laukia ilgesnė kelionė – pavyzdžiui, pernai 3 dienas lankiausi Strasbūre – tuomet tam nusiteiki ir laiką praleidi tikrai maloniai. Tačiau net ir ten kiekvieną dieną nueidavau po 18 kilometrų“, – atskleidžia jis.

Tačiau jei reikėtų įvardinti mylimiausią savo miestą, V. Mickevičius-Slavka nė akimirką nesuabejojęs galėtų atsakyti, kad tai – gimtasis Vilnius.

„Buvau atpratęs nuo miesto per karantiną – tuo metu miesto man visai nereikėjo. Tačiau, kai po ilgesnio laiko pirmą kartą į miestą grįžau ir vėl, supratau, kaip svarbu nebūti kuo nors persisotinusiam. Svarbu kažko pasiilgti. Anksčiau mane erzindavo važiuoti Vilniaus centru, o dabar, čia atvažiavus, smagu pasivaikščioti, pasidairyti į architektūrą, stogus. Taip galima atskirti turistus nuo miesto gyventojų – turistai visuomet yra pakėlę galvą į viršų, o miesto gyventojams turistai trukdo“, – šypteli jis.

O kuri komanda – miesto ar kaimo – nugalės šio vakaro žaidime, pamatysime jau šį vakarą.

„Miestas ar kaimas“ – antradieniais, 19.30 val. per TV3!