„Vasara nei prekybininkų, nei paslaugų teikėjų neliūdina“

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Kaip ir praėjusiais metais, vasara daugeliui prekybininkų ir paslaugų teikėjų Lietuvoje vėl palanki, kai dėl minimalių ribojimų veikti ir didelio vartotojų noro bei galimybių išlaidauti galima pasiekti gerų pardavimo rezultatų – tą rodo ir  gyventojų atsiskaitymo kortelėmis naudojant skaitytuvus SEB banko duomenys.

Vartotojų lūkesčiai dėl ateities ir toliau yra dideli, o pajamos tebeauga istoriškai sparčiai, todėl noro išlaidauti rudenį gali būti ne mažiau. Tačiau dėl spartėjančios infliacijos ir ypač pirmo būtinumo prekių – maisto, elektros, šilumos energijos – kuklesnes pajamas gaunančių gyventojų galimybės įsigyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų rudenį ir žiemą mažės.

SEB banko duomenimis, atsiskaitymo vertė kortelėmis liepą buvo 12 proc. didesnė negu prieš metus, o tai tik šiek tiek mažiau negu birželį, kai metinis pokytis siekė 15 procentų. Nenuostabu, kad šiemet labai padidėjo atsiskaitymo vertė už tas prekes ar paslaugas, kurių pardavimo mastas praėjusiais metais po pirmos pandemijos bangos labiausiai krito. Pavyzdžiui, palyginti su praėjusiais metais, atsiskaitymo kortele už kelionių agentūrų paslaugas vertė šiemet liepą padidėjo net 3,5 karto. Visgi ji dar buvo 50 proc. mažesnė negu atitinkamą 2019 metų mėnesį. Dėl didesnio keliaujančių į užsienį gyventojų srauto smarkiai daugėjo ir atsiskaitymų parduotuvėse, prekiaujančiose lagaminais ar krepšiais. Tačiau nesunku prisiminti, kokia prasta buvo šių metų pradžia tokiomis prekėmis prekiaujančioms parduotuvėms.

Tiesa, atsiskaitymo kortelėmis apgyvendinimo įstaigose vertė liepą tebuvo tik kiek daugiau negu 10 proc. didesnė negu prieš metus. Toks nedidelis augimas rodo, kad šiemet užsienio turistų Lietuvoje nėra daugiau negu praėjusiais metais. Be to, patys lietuviai šių metų vasarą drąsiau keliavo atostogauti į užsienio šalis.

Priešingai negu praėjusi žiema ar pavasaris, šių metų vasara yra nebloga maitinimo paslaugas teikiančios įmonėms. Atsiskaitymo kortelėmis vertė tokiose įstaigose birželį ir liepą, palyginti su praėjusiais metais, augo daugiau negu ketvirtadaliu. Atsiskaitymų skaičius didėjo kukliau – truputį daugiau negu 10 proc., o tai rodo, kad vidutinė vieno atsiskaitymo vertė padidėjo taip pat kiek daugiau negu dešimtadaliu ir tam didžiausią įtaką turėjo didesnės maitinimo paslaugų kainos. Reikėtų priminti, kad nuo liepos 1 dienos sumažėjo PVM tarifas už maitinimo paslaugas, bet, ką parodė ir Statistikos departamento duomenys, maitinimo paslaugų kainų niekas nemažino, o jos liepą dar ir smarkiai padidėjo.

Dėmesį toliau traukia ir sparčiai didėjusi atsiskaitymo kortelėmis vertė sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvėse. Liepą ji buvo daugiau negu 60 proc. didesnė negu prieš metus. Sporto ir laisvalaikio prekių paklausai akivaizdžiai teigiamą įtaką padarė pandemija, dėl kurios pasikeitė gyventojų laisvalaikio įpročiai – dėl per pandemiją ribotų galimybių lankyti sporto klubus, dalyvauti renginiuose, keliauti į užsienį daugiau laisvalaikio leidžiama bei sportuojama gamtoje.

Lėčiau negu ankstesniais mėnesiais vasaros viduryje augo atsiskaitymo vertė ir skaičius statybinių medžiagų, buities įrangos, elektronikos prekių parduotuvėse. Praėjusių metų vasarą šių prekių paklausa buvo labai didelė, tad suprantama, kad tokį spartų augimo tempą išlaikyti neįmanoma, ir jis turi grįžti į visiems labiau įprastą lygį. Be to, pasitvirtina ir ankstesnės mūsų prognozės, kad gyventojai nuo pandemijos pradžios jau neįprastai daug išleido gerindami savo buitį, pritaikydami ją darbui namuose, todėl dabar daugiau lėšų skiria kitoms prekėms ir veikloms.

Taip pat nestebina ir tai, kad beveik nelikus ribojimų veikti parduotuvėms, vasarą atsiskaitymo kortelėmis už kurjerių paslaugas vertė krito, palyginti su metų pradžia. Tiesa, metinis pokytis liepą buvo vis dar įspūdingas – daugiau negu 80 procentų. Ir tai rodo, kad elektroninė prekyba vis labiau įsitvirtina net ir tokiu metu, kai parduotuvėse ribojimų beveik nėra.

Kol kas prekybos ir paslaugų sektorių perspektyvos rudenį yra teigiamos. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rodo, kad gyventojų lūkesčiai sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Be to, istoriškai daug gyventojų teigia, kad jie planuoja didesnės vertės pirkinius artimiausiu metu. Gyventojų pajamų tendencijos irgi lieka palankios. „Sodros“ duomenimis, birželį vidutinės dirbančiųjų pajamos buvo 11,1 proc. didesnės negu prieš metus. Tikėtina, kad metinis pokytis  rudenį bus mažesnis, tačiau didesnių neigiamų pokyčių laukti nereikėtų.

Tačiau netrūksta ir pagrįsto atsargumo dėl to, kaip seksis prekybininkams ir paslaugų teikėjams rudenį. Pirma, niekas negali užtikrinti, kad negrįš daug griežtesni ribojimai prekybininkams ir paslaugų teikėjams, kad ir kaip visi jų nenorėtų.

Antra, brangstančios būtiniausio vartojimo prekės ir paslaugos lemia, kad mažesnes pajamas gaunantiems asmenims liks mažiau lėšų ne pirmo būtinumo prekėms ar paslaugoms įsigyti. Jau akivaizdu, kad šaltuoju metu laiku šildymo kainos šoktelės aukštyn, nuo kitų metų dar augs elektros ir gamtinių dujų kaina. Be to, didės ir maisto prekių kainos.

Tačiau turime suprasti, kad Lietuva yra lyderė Europos Sąjungoje pagal mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis šuolį nuo pandemijos pradžios. Ir suprantama, kad toks vartojimo bumas tęstis labai ilgai negali.