Vasarą padaugėja nuo gyvūnų nukentėjusių žmonių

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai kasmet užregistruoja kelis tūkstančius į medikus besikreipiančių asmenų, kurie buvo sužaloti gyvūnų. Paskutinis mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje užregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nepažįstamas šuo), tačiau kai kuriose pasaulio šalyse vis dar fiksuojama šios ligos atvejų. NVSC primena apie kiek jau pamirštą, tačiau mirtinai pavojingą ligą – pasiutligę, nuo kurios gali išgelbėti tik skiepai.

Dažniau sužaloja šunys ir katės

Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai. Kasmet žmonės dažniausiai nukenčia nuo naminių augintinių – šunų ir kačių.

Praėjusiais metais medicinos pagalbos dėl gyvūnų apkandžiojimo, apdraskimo, apseilėjimo kreipėsi 3845 asmenys, beveik 47 proc. (1804) pasiskiepijo nuo pasiutligės. Tiesa, dalis asmenų (1024) nebaigė viso skiepijimo kurso, kiti asmenys (93) atsisakė skiepytis. 2021 m. medikų pagalbos dėl gyvūnų sužalojimo prireikė 3603 asmenims, daugiau nei pusė jų (1859) buvo paskiepyti nuo pasiutligės.

Specialistai pastebi, kad vasara, kai daug laiko praleidžiama gamtoje, didesnė tikimybė susidurti ir su laisvai lakstančiais gyvūnais. Praėjusiais metais nuo nepažįstamų šunų ir kačių nukentėjo (buvo sužaloti) 1478 asmenys, nuo laukinių gyvūnų – 87.

Vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija

Nuo 2006 m. kasmet Lietuvoje rudenį ir pavasarį vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – mėtomi specialūs jaukai. Dėl šios prevencinės priemonės šalyje per dvylika metų (nuo 2010 m. iki 2022 m.) nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų, kuriems buvo skirta pasiutligės vakcina, skaičius sumažėjo nuo 8000 iki 2000.

Keliautojai turėtų išlikti itin budrūs

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad pasiutligė yra paplitusi kai kuriose pasaulio valstybėse, todėl kelionių mėgėjams apie tokią riziką reikėtų  žinoti iš anksto. Didelis sergamumas ir mirštamumas nuo pasiutligės fiksuojamas Indijoje, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Azijoje.

Kaip užsikrečiama?

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną negu per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui veidą. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.

Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.

Specialistai primena, kad pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir baigiasi mirtimi. Vienintelis būdas žmogui išgelbėti gyvybę įkandus, įdrėskus, apseilėjus pasiutlige sergančiam gyvūnui – laiku kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta sužalojimo rizika ir atlikta vakcinacija nuo pasiutligės.

NVSC specialistai ragina būti atsargiems ir neglostyti, neerzinti nepažįstamų, keisto ar agresyvaus elgesio gyvūnų. Įkandus, įdrėskus, apseilėjus gyvūnui, rekomenduojama žaizdą nuplauti vandeniu ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

NVSC inf.