Vienos knygos istorija: kada viena pritraukia kitą

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fondą papildė ypatinga dovana – knyga „Virš mano galvos – žvaigždė šiaurinė“. Pernai ją savo lėšomis išleido Algerdas Mečinskas,  100-mečio proga pagerbdamas savo tėvą – mokytoją, poetą, dailininką, fotografą, politinį kalinį ir tremtinį Juozą Mečinską. Žmogų, kurio dėka išeivijoje, JAV, 1961 m. išleista nedidelė knygelė „Rūda ir rauda“ – sovietinio režimo neužgniaužto laisvo žodžio liudijimas, politinių kalinių poezijos rinktinė. J. Mečinskas buvo jos rengėjas ir redaktorius, vienas asmenų, be kurių – rizikuojant viskuo – šie kūriniai nebūtų slapta išgabenti pro geležinę uždangą.

„Tėvelis nemėgo pasakoti apie savo randus ir jam tekusius išgyvenimus. Geriausiu atveju pajuokaudavo: ištremdama į Sibirą „Sovietų Sąjunga keliolikai metų apsaugojo nuo vyno ir moterų“. Po jo mirties bute radau dėžutę, kurioje gražiai, tvarkingai perrišti gulėjo iš Sibiro slapta parsivežti rankraščiai, parašyti straipsniai ir pan. Visa tai panaudojau rengdamas knygą „Virš mano galvos – žvaigždė šiaurinė“, – pasakojo A. Mečinskas.

Leidinyje nuotraukomis, laiškais, rankraščiais, atsiminimais atskleidžiama visus lietuvių tremčių, kančių kelius perėjusi, tačiau nepalūžusi asmenybė ir jos gyvenimu, nuoširdumu pulsuojanti kūryba. „Atsiminimai, fotografiškai tikslūs, atskleidžia sukrečiančias detales, perteikia „tautos gynėjų“ nužmogėjimą. Stebina, kad tokiomis žiauriomis, protu nesuvokiamomis sąlygomis išsaugotas tyras žmogiškumas: širdyje nebuvo keršto, neapykantos skriaudėjams… Ar galima pykti ant labiau nelaimingo žmogaus nei pats… Ši krikščioniško atlaidumo nuostata – pastangos išsaugoti žmoniškumą ir pakilti aukščiau už savo skriaudėjus – tapo jo ypatingu bruožu. Šiaurės sniegynuose gyventa svajonėmis apie tėvynę, puoselėtas tautinis orumas, santūrumas, brangintas lietuviškas žodis, papročiai ir liaudies dainos, skleidėsi kūryba“ (Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių rašytojų skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė).

„Virš mano galvos – žvaigždė šiaurinė“ pirmiausia buvo pristatyta Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vėliau parduodama knygynuose, dalijama dovanai.

„Knygą dovanoju daugiausia mokykloms, mokytojams tų vietovių ir vietų, kurios buvo brangios tėčiui arba svarbios jo gyvenime. Tad esu susidaręs netgi specialų maršrutą. Kaip čia atsidūrė Bitės biblioteka? Mano seneliai kilę iš Panevėžio krašto. Be to, pamačiau, kad turite retąją „Rūdą ir raudą“, – tvirtina A. Mečinskas.

„Bibliotekos ir skaitytojų vardu labai dėkojame autoriui už dovaną“, – sako bibliotekos Retų knygų ir rankraščių grupės vyresnioji bibliotekininkė Ona Peseckaitė.

Retų knygų (tų, kurių išliko nuo vieno iki keliolikos egzempliorių) fondas bibliotekoje pradėtas kaupti 1989 m. Tuomet jį sudarė keli tūkstančiai tarpukariu veikusios Panevėžio valstybinės viešosios bibliotekos knygų ir 1969 m. įsigyta kalbininko, mokytojo Leono Kuodžio asmeninė biblioteka. Dabar čia per 39 000 spaudinių, išleistų iki 1945 m.

Seniausia turima knyga – kunigo Algirdo Dauknio dovanotas portugalų juristo, kanonisto, Ugento (Italija) vyskupo Agostinho Barbosos (apie 1590–1649) traktatų rinkinys, išleistas 1699 m. Lugduni mieste (dabar – Lionas).

Vertingą fondo dalį sudaro knygos su žymių Panevėžio krašto žmonių autografais, dedikacijomis, čia veikusių institucinių bibliotekų spaudais, buvusių knygų savininkų priklausomybės ženklais. Saugome pirmajai bibliotekos vadovei Elžbietai Jodinskaitei priklausiusias enciklopedijas. Yra spaudinių, išleistų Panevėžyje ir krašte iki 1945 m. veikusiose spaustuvėse, laikraščiai „Panevėžio garsas“, „Panevėžio balsas“, „Panevėžio apygardos balsas“. Ypatingą vertę turi asmeninės bibliotekos – filosofo Arvydo Šliogerio, Didžiosios Britanijos lietuvių veikėjo, rašytojo Kazimiero Barėno, monsinjoro Juozapo Antanavičiaus ir kt. Kai kurių asmeninių bibliotekų knygos pristatomos E. Jodinskaitės kraštotyros skaitykloje.

Retuosius spaudinius kviečiame užsisakyti portale www.ibiblioteka.lt, skaityti E. Jodinskaitės kraštotyros skaitykloje, o kai kuriuos – www.epaveldas.lt.

Su bibliotekos saugomomis senosiomis knygomis, periodiniais leidiniais galima susipažinti ir naujoje ekspozicijų erdvėje „Bitės aruodai“.