Visko-norėtojai: kokie augančios kartos vartojimo iššūkiai?

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Vienas senovės mąstytojas yra pasakęs, kad svarbu yra ne gauti tai, ko nori, o žinoti, ko tau iš tiesų reikia. Šis posakis taikliai apibūdina ir šių laikų dvasią – neretai patys pasiklystame ir nebeskiriame tikrųjų savo poreikių nuo norų. Ypač tuo pasižymi auganti karta, kuri yra mažiau atspari vartojimo pagundoms.

Šiuo metu, kai dėl karantino apribotos linksmybių, pramogų, atostogų ir kitos laisvalaikio galimybės, mes pradėjome norėti dar daugiau – tapome savotiškais visko-norėtojais. Netikėtai ėmėme svajoti apie tokius dalykus, apie kuriuos anksčiau nebuvome susimąstę. Tai galioja ne tik suaugusiems, kurie turi didesnius finansinius išteklius, bet ir vaikams bei paaugliams – kartoms, kurios užaugo su internetu.

Žinoma, norai ir svajonės gyventi geriau yra tai, kas veda žmoniją į priekį. Tačiau norai ir jų realizavimas turi ne tik finansinę išraišką. Ypač svarbu pasverti, kiek norai kainuoja ne tik piniginei, bet ir visai planetai. Ar to man šiuo metu reikia labiausiai, ar nebandau nusipirkti džiaugsmo ribotų Žemės išteklių sąskaita – tai klausimai, kuriuos vaikai su tėvų pagalba turėtų sau užduoti ir pabandyti rasti atsakymą.

Noriu naujų džinsų, nes seni nebedžiugina − turintiems vaikų, tikriausiai, ne kartą teko girdėti tokį argumentą. Priimant sprendimą pirkti juos ar ne, be keliasdešimties eurų džinsų kainos yra ir kita papildoma kaina.

Vienai porai džinsų pagaminti sunaudojama apie 7,6 tūkst. litrų vandens. Skaičiuojama, kad drabužių gamintojai kasmet sunaudoja apie 79 mlrd. kubinių metrų vandens – juo būtų galima užpildyti beveik 32 milijonus olimpinių plaukimo baseinų. Be to, drabužiams nudažyti sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų. Tad klausimas paprastas − ar tikrai negalima išsiversti be tų naujų džinsų.

Dažnai užsimanyti naujo ar madingo daikto mus paskatina ir gerai apgalvotos pardavėjų strategijos. Atėjus į parduotuvę dėmesys gali nukrypti į brangesnius daiktus, nors greta guli tokie pat geri ir pigesni, tik jie nėra apšviesti.

Devynetų rašymas kainoje, tik šiandien galiojantis pasiūlymas ir vadinamasis inkaravimo metodas, kai etiketėje nubraukiama didesnė kaina ir užrašoma mažesnė – visa tai yra būdai, kuriais žaidžiama su mūsų sprendimais.

Ką galima patarti jauniems žmonėms, siekiantiems įgyvendinti išties vertingus savo norus? Štai keli patarimai:

• Užsirašyti konkretų tikslą (pavyzdžiui – naujas dviratis);
• Surasti informaciją, kiek norimas daiktas kainuoja, ir palyginti daikto kainą bent pas tris pardavėjus;
• Išnagrinėti galimybes įsigyti naudotą daiktą – taip ir taupiau, ir tvariau;
• Paskaičiuoti, kiek laiko reikės sutaupyti nusimatytą sumą iš kišenpinigių ar dovanų;
• Pasitarti su suaugusiais dėl galimybių papildomai užsidirbti;
• Svarbiausia – stengtis vykdyti planą nenukrypstant nuo tikslo.

„Swedbank“ Lietuvoje Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ves pamoką „(Ne)riboti ištekliai ir galimybės“ 2021 m. sausio 21 d. įvyksiančioje nuotolinėje pamokoje „Mokonomika“. Tai bus pamokų diena, skirta 1-12 klasių moksleiviams ir jų mokytojams visoje Lietuvoje. Skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves daugiau nei 20 įvairių sričių mokytojų bei ekspertų, kurie pasakos apie kūrybą, tvarumą, finansus, ekonomiką, pilietiškumą ir kitus svarbius bei įdomius dalykus. 

Renginio programą ir transliacijos nuorodą artėjant renginiui rasite www.swedbank.lt/mokonomika