VITALIJA PETRAITYTĖ pristato parodą „Galerijoje XX“

Š.m. gegužės 13 d. (penktadienį0 LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „GALERIJA XX”, Vitalijos Petraitytės parodos „Įvijos“ atidarymas. Paroda veiks iki 2016 gegužės 31d.

“Parodoje “Į V I J O S” pristatau naujausius šių metų tapybos darbus. Atrandu naujus dalykus, naujus santykius, kaip ir naują požiūrį, kuris mane įvelia, įtraukia ir gąsdina. Neapčiuopiami ir sunkiai nuspėjami išgyvenimai gali padėti suvokti gyvybingumą ir jo esmę. Vis mokausi žvelgti į savo vidų, suvokti, pajusti kas esu, dėl ko esu…Tai atsispindi ir dabartinėse drobėse. Abstrakčios formos, tiesios linijos ir plokštumos palieka vietos ekspresijai ir tapybinei išraiškai. Net gamtoje matau savąsias įvijas: kopų smėlyje, paukščio plunksnoje ir net žmonių veiduose…

Ryškios, ar tamsios spalvos parodo vidinius prieštaravimus itin svarbius vizualinei raiškai. Žmonės, santykiai, nuo kurių negali pasislėpti, atsiriboti veja verpetus ilgų, gal net tuščių iliuzijų. Neatsitiktinai mano drobėse mątomi keisti veidai, kūnai, atspindžiai, kurie suvijami, slepiami ir užkoduojami pasamonės. Potėpiai tampa lengvesni, bet tuo pačiu metu ir perdėm susipynę, sudėtingi, sukaustyti. Jokio natūros perteikimo, jokio konkretaus vaizdinio, kuris tiesiogiai su kažkuo tapatinamas. Nutrindama dažus, gaunu naujus potyrius, kurie lengvina (o gal sunkina?) mano tapybinius ieškojimus. Abstraktūs potėpiai susilieja, tarsi vanduo, bėga, tęka ir tykšta, liejasi ir trinasi, rėžiasi ir sluoksniuojasi. Šviesa gęsta, nyksta ir vėl nušvinta. Nuo storo sluoksnio, prie lengvų prisilietimų paliekant baltą drobę, tarsi nebaigtą rašyti laišką, kai lieka vietos daugtaškiui, po kurio seka tyla….ir ne tik. Įvijos sukelia tam tikrą nuotaiką, kuri būtina mano drobėms egzistuoti. Tai gilybės pajauta. Nuolatinis susidūrimas su mintimis, graužatis, priešprieša ir vidiniai demonai, kasdieniniai mano kūrybos persekiotojai. Apninka kovos su pačia savimi. Užplūsta emocijos, kurios ir liejasi į drobes. Nuo konfliktų sunku vaduotis. Preities sielvarta ir randai yra mumyse.

“ĮVIJOS” – harmonijos ieškojimas. Pats tapybinis procesas man kaip suvokimas tiesos, kuris smelkia iki pat šaknų. Tai gyvenimo potyriai. Užbaigtumo siekimas čia- tikras iššūkis. Svarbiausia, nesileiskite suklaidinami “Į V I J Ų”, priešingai – naudokitės jomis ir jūs atrasite savąsias gijas, kurios jus ves į priekį.

At(meskite) susitapatinimus
At(meskite) sugretinimus
At(meskite) etiketes
Lieka….”