Vizijos vizija: kada ir kaip Europos Sąjunga ruošiasi atsisakyti rusiškų dujų?

Autorius AISTĖ PIKŠRYTĖ

Rusijai beatodairiškai naikinant Ukrainą, tik penktuoju Europos Sąjungos sankcijų paketu nuo rugpjūčio numatytas draudimas importuoti rusiškas anglis, tuo tarpu bloko naftos importas iš Rusijos sudaro 27 proc., o dujų — daugiau nei 40 proc. Nors angliavandeniliai yra svarbiausia Rusijos eksporto prekė, o ES išlieka didžiausia jų vartotoja — taigi ir brutalios ginkluotos agresijos prieš Ukrainą rėmėja – valstybėms narėms vis nepavyksta sutarti dėl tolimesnių energetinių sankcijų agresorei.

Katastrofiškai ES priklausomybei nuo rusiškų dujų išliekant, o valstybėms narėms, regis, nelabai norint dėl to imtis realių veiksmų, kovo 8 dieną Europos Komisija pristatė komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti (REPowerEU: Joint European action for more affordable, secure and sustainable energy).

Rusijai užpuolus Ukrainą, komunikatas buvo pristatytas siekiant pateikti strategiją, kaip dar iki 2030 metų Europai tapti energetiškai nepriklausomai nuo Rusijos, pirmiausia nuo rusiškų dujų, darant prielaidą, jog dar iki šių metų pabaigos jų importą būtų galima sumažinti net dviem trečdaliais.

Dokumente skelbiama, jog dėl pastarojo meto energijos rinkų – ypač dėl dramatiškų saugumo padėties – pokyčių, reikia iš esmės paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir taip padidinti Europos energetinę nepriklausomybę, o trumpuoju laikotarpiu būtina mažinti energijos kainas, diversifikuoti dujų tiekimą ir kaupti jų atsargas kitai žiemai.

Visgi reikia pripažinti, jog „REPowerEU“ planas buvo pasiūlytas gerokai pavėluotai – juo siekiama ne tiek išvengti katastrofiškos padėties energetikos sektoriuje ar asimetrinės energetinės priklausomybės nuo agresyvaus ir neprognozuojamo išorės tiekėjo, kiek taisyti praeityje padarytas esmines klaidas.

Vizijos vizija

Pažymėtina, jog šiuo metu Komisijos komunikatas labiau primena abstraktų idėjų ir iniciatyvų kratinį, kurį, bent jau kol kas, būtų galima apibūdinti kaip vizijos viziją. Taigi konkretesni veiksmai dar laukia ateityje, o detalesnę formą „REPowerEU“ turėtų pradėti įgauti nuo šių metų vasaros. Tai savo ruožtu kelia pagrįstą klausimą, kaip dar iki šių metų pabaigos, kaip teigiama dokumente, rusiškų dujų importą būtų galima sumažinti net dviem trečdaliais.

Komisijos komunikate akcentuojama, jog bendri ir koordinuoti veiksmai yra geriausias atsakas į netikėtai iškilusius energetinius iššūkius. Tačiau dėl koordinuotų veiksmų valstybėms narėms dar teks susitarti, o tam tikrais atvejais tai gali būti nelengva, turint omenyje tai, jog kiekviena jų turi gana skirtingus energetikos sektorius, pasižymi skirtingu priklausomybės nuo tam tikrų energijos išteklių ir jų tiekėjų – ypač Rusijos – laipsniu, turi skirtingas energetikos ateities vizijas ir t. t.

Visgi itin nepalanki, o galbūt net ir katastrofiška geoenergetinė situacija tiek apie visos ES, tiek apie atskirų jos valstybių narių energetikos ateitį verčia galvoti jau dabar. Kai kurioms valstybėms narėms trypčiojant vietoje ir nelinkstant atsisakyti pigesnių rusiškų dujų, Europos Komisija bando judėti į priekį, deklaruodama, jog ES turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui – anot jos, ES gali tapti nepriklausoma nuo rusiškų dujų gerokai iki dešimtmečio pabaigos. Komunikate Komisija kol kas dar tik konceptualiai pristato ilgalaikes ir trumpalaikes priemones šiam tikslui pasiekti.

Tam, kad ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro būtų galima laipsniškai panaikinti dar gerokai iki 2030 metų, komunikate pateikiamas ES energetikos sistemos atsparumo didinimui skirtas ilgojo laikotarpio planas („REPowerEU“), kurį Komisija siūlo įgyvendinti kartu su valstybėmis narėmis nuo 2022 metų vasaros.

Komunikate skelbiama, jog lygiagrečiai taip pat reikia nedelsiant imtis trumpojo laikotarpio priemonių, siekiant sušvelninti didelių energijos kainų poveikį namų ūkiams, ūkininkams, įmonėms ir pramonei. Europos dujų laikymo saugyklose politika turėtų pagerinti pasirengimą kitam žiemos sezonui ir vėlesniems sezonams.

Trumpalaikės priemonės

Kadangi dokumentas buvo skirtas energijos (išteklių) kainų krizės padarinių mažinimui, jame numatomos trumpalaikės priemonės, kurių turi imtis ES ir valstybės narės, siekdamos apsaugoti Europos vartotojus nuo energijos kainų kilimo, teikdamos įvairaus pobūdžio pagalbą ir/ar reguliuodamos energijos kainas.

Patobulinusi savo praeitų metų spalio mėnesio komunikatą dėl energijos kainų, šiame dokumente Komisija valstybėms narėms pateikė papildomas gaires, kuriose patvirtinama galimybė išskirtinėmis aplinkybėmis reguliuoti kainas ir nustatoma, kaip valstybės narės galėtų pajamas iš energetikos sektoriaus pelno ir prekybos apyvartiniais taršos leidimais perskirstyti vartotojams.

Dar viena dokumente minima trumpojo laikotarpio priemonė – pasiruošimas kitai žiemai, užtikrinant pakankamą saugyklose laikomų dujų kiekį. Numatoma, kad iki kiekvienų metų spalio 1 dienos ES dujų saugyklos turės būti užpildytos bent 90 proc. Komisija rems koordinuotas dujų papildymo operacijas, pavyzdžiui, vykdydama bendrus pirkimus ir tarpininkaudama derinant tiekimą. Taip pat bus nustatytas mechanizmas, kuriuo bus užtikrintas teisingas tiekimo saugumo sąnaudų paskirstymas.

Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai netgi būdama didelė (rusiškų) gamtinių dujų mylėtoja, šį šaltąjį sezoną ES pradėjo su vienomis mažiausių jų atsargų per pastaruosius penkerius metus. Taigi, galima sakyti, jog energijos kainų krizė – visai kaip kelininkus žiema – ES valstybes nares užklupo netikėtai. Tačiau net ir užkluptos krizės, užuot pažvelgusios į gilumines jos priežastis (priklausomybė nuo kainų svyravimams neatsparių gamtinių dujų), valstybės narės visiškai nekoordinuotai bandė kovoti su jos pasekmėmis (išaugusios energijos kainos).

Jau tuo metu visos valstybių narių pastangos kovojant su drastiškai išaugusiomis energijos (išteklių) kainomis greičiau priminė blaškymąsi, kosmetinius pakeitimus ar nabašnyko šlakstymą žaliąja arbata. Tačiau lyg to būtų negana, situacija dar labiau pablogėjo Rusijai užpuolus Ukrainą, pareikalavus už dujas atsiskaityti rubliais ir iškilus realiam pavojui rusiškų dujų tiekimo saugumo užtikrinimui, taip pat lygiagrečiai pradėjus diskutuoti apie energetines sankcijas Kremliui ir ES energetikos ateitį be rusiško iškastinio kuro.

Ilgalaikės priemonės

Rodėsi, negali būti kilnesnio tikslo ir puikesnės progos paskelbti Rusijai visavertes energetines sankcijas, tačiau pasirodė, jog gana paradoksaliai, tokios ES valstybės narės kaip Vokietija ar Austrija, ir – ko ir buvo galima tikėtis – Vengrija nėra linkusios leistis į kalbas apie energetinį embargą ir yra nusiteikusios toliau tiesiogiai remti šalį agresorę.

Taigi iš esmės atsisakius embargo, minėtame komunikate Europos Komisija pristatė tam tikrą ilgalaikę strategiją arba vadinamąjį „REPowerEU“ planą, kuriuo siūloma jau iki šių metų pabaigos rusiškų dujų importą sumažinti dviem trečdaliais. Reikia pažymėti, jog būtent ši komunikato dalis gali padėti sistemiškai spręsti ES asimetrinės priklausomybės nuo rusiškų dujų problemą – tuo tarpu Komisijos siūlomos trumpalaikės priemonės viso labo yra orientuotos į energijos kainų augimo poveikio suvaldymą ir problemos iš esmės nesprendžia.

„REPowerEU“ planas grindžiamas dviem ramsčiais: 1) dujų tiekimo įvairinimu didinant suskystintų gamtinių dujų importą ir importą vamzdynais ne iš Rusijos, taip pat daugiau importuojant biometano bei vandenilio ir 2) spartesniu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu namuose, pastatuose, pramonėje ir visoje elektros energijos sistemoje, didinant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bei šalinant infrastruktūros kliūtis.

Kalbant apie pirmąjį ramstį, dar iki karo Ukrainoje Europos Komisija atliko tam tikrus namų darbus. Gerokai išsigandę galimų Kremliaus „energetinės diplomatijos“ manipuliacijų, aukšti ES pareigūnai nėrėsi iš kailio ir vertėsi per galvą, mėgindami kiek įmanoma labiau diversifikuoti dujų pasiūlą. Tai iš dalies pavyko, įvairiais maršrutais užsitikrinus (papildomą) suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Visgi šiuo atveju egzistuoja su infrastruktūra susijusios problemos, mat ES neturi pakankamai terminalų arba jų jungčių su vamzdynais.

Kita vertus, ES aiškiai deklaruoja, jog priklausomybės ne tik nuo rusiško iškastinio kuro, bet ir nuo iškastinio kuro apskritai atsisakymas yra naujojo europinio žaliojo kurso esmė. Atsižvelgiant į žaliojo kurso tikslus ir ilgalaikę ES dekarbonizacijos strategiją bei siekį pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos, ES deklaruoja, jog gamtinės dujos yra viso labo „pereinamasis“, t. y. laikinas kuras (europinėje taksonomijoje šis „pereinamasis“ terminas numatomas iki 2035 metų).

Namų darbai ateičiai

Taigi galima teigti, jog „REPowerEU“ esmė ir strategiškai svarbiausia dalis yra antrasis jo ramstis. Kadangi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra yra ilgalaikiai strateginiai ES tikslai, jų įgyvendinimui teks atlikti nemažai namų darbų. Todėl iki vasaros Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turės parengti „REPowerEU“ įgyvendinimo planą. Taip pat toliau bus plėtojamos atskiros komunikate paskelbtos iniciatyvos.

Tarkime, gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbs rekomendaciją dėl greito atsinaujinančių išteklių energijos projektų leidimų išdavimo. Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių diegimas būtų laikomas aukščiausiu viešuoju interesu, atitinkančiu visuomenės saugumo tikslą, ir kad tam būtų taikomos palankiausios procedūros. Tai ypač aktualu Lietuvai, kur gausu administracinių kliūčių atsinaujinančių išteklių – ir ypač vėjo – energetikos plėtrai, o valdininkai į tai vis dar žiūri pro pirštus.

Birželio mėnesį Komisija pateiks komunikatą dėl saulės energetikos, kurio tikslas padėti išnaudoti saulės energijos, kaip pagrindinio atsinaujinančiojo energijos ištekliaus ES, potencialą. Remiantis saulės energijos padėties visoje ES analize, saulės energetikos strategijoje bus pasiūlyta iniciatyva, pagal kurią visuomenė galėtų visapusiškai pasinaudoti ant stogo montuojamų įrenginių tiekiamos saulės energijos nauda.

Vis dėlto reikia pripažinti, jog ES dar nėra pasiruošusi atsisakyti gamtinių dujų, o tai demonstruoja ir pats naujasis „REPowerEU“ komunikatas, kuriame nemažai dėmesio skiriama dujų klausimams, neva kaip trumpojo laikotarpio priemonei. Dar iki karo, daugiausia lobistų pastangomis, taip pat buvo priimtas sprendimas įtraukti gamtines dujas į vadinamąją europinę taksonomiją – taisyklių sąvadą, apibrėžiantį, kurias investicijas į energetikos projektus galima laikyti žaliomis bei tvariomis, taigi ir skatintinomis.

Kitaip tariant, rusiškas dujas, bent jau trumpuoju laikotarpiu, planuojama keisti į – daugiausia suskystintas – gamtines dujas iš įvairių pasaulio šalių. Atsižvelgiant į tai, kad, skirtingai nei atsinaujinantys energijos ištekliai, kurie iš esmės yra nemokami (saulė šviečia ir vėjas pučia už dyką), gamtinės dujos yra ypatingai jautrios kainų svyravimams, energijos kainų krizių tikimybė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ateityje ES išliks.