XVIII-oji „SUTARJĖLA“ vyks Panevėžio rajone

Rugsėjo 16 d. Aukštaitijos regiono sutartinių giedotojų šventė „SUTARJĖLA“ skambės Panevėžio rajone. Sutartinių garsai pirmiausia apgaubs Tarnagalos (Upytės) piliakalnį, dar vadinamą Čičinsko kalnu.

Šioje ypatingoje vietoje 12.00 val. prasidės sutartinių takas „Vidur dvaro trys ąžuolai“, kur dalyviai ir klausytojai gamtos apsuptyje susilies sutartinių gausme. Paukščių giesmes ir medžių šnarėjimą palydės sutartinių giedotojų balsai, skudučių bei ragų sąskambiai, lamzdelių ir kanklių garsai.

13.00 val. visi sutartinių atlikėjai sueis į bendrą – didįjį sutartinių ratą, į kurį bus kviečiami jungtis ne tik sutartinių giedotojai, bet ir visi norintys būti šio sutartinių rato dalimi. Giedosime vienas gražiausių sutartinių, kurios leis sustiprinti bendrystės jausmą.

15.00 val. sutartinių gausmas „Ratilėli ratilio“ kvies į Miežiškių Angelų slėnį, Upytės amatų centrą, Smilgių etnografinę sodybą, Jotainius bei Ramygalą. Ši renginio dalis skirta sutartinių pažinimui ir populiarinimui.

19.00 val. Baigiamasis koncertas „Rimo, rimo tūto, SUTARJĖLA“ Krekenavos regioniniame parke. Renginio simbolio – aukštaitiškos šimtaraštės juostos perdavimas Zarasų rajonui, kuris „Sutarjėlos“ šventę rengs 2024 m.

Šventės dalyviai folkloro ansambliai ir sutartinių giedotojų grupės iš Pasvalio, Zarasų, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Utenos, Kėdainių, Elektrėnų, Ukmergės, Vilniaus ir Kauno.

Sutartinės – Lietuvių daugiabalsės dainos  į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (UNESCO) įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 d.

Sutartinės  – tai archainės lietuvių daugiabalsės (polifoninės) dainos, dar vadintos giesmėmis, kurių pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“. Sutartinėse sinkretiškai susijungia muzika, tekstas ir judesys. Giedamąsias sutartines daugiausia atlieka moterys, instrumentines – skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Pagal atlikėjų skaičių sutartinės skirstomos į dvejines, trejines ir keturines. Sutartinės pasižymi žanrų įvairove: sutinkamos ir darbo (rugiapjūtės, linarūtės ir kt.), kalendorinių švenčių (Velykų, Užgavėnių, Sekminių ir kt.), vestuvių, šeimos, karo, istorinės sutartinės. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, garsažodžių, kurių reikšmė ir dabar dar nėra aiški. Choreografija paprasta ir nesudėtinga: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai, judesiai saikingi, iškilmingi.

Džiaugiamės, jog minint UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Aukštaitijos regiono sutartinių šventė vyks Panevėžio rajone.

Projekto vykdytojas – Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centras.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio rajono savivaldybė.