Žygis pavasario lygiadienyje

Kovo 19 d. Panevėžio žygeivių pakviesti rinkomės Krikliniuose (Pasvalio r.). Čia mus maloniai sutiko Kriklinių kultūros namų darbuotojos Valentina Orlienė ir Laima Katilienė. Jos žygio dalyviams dovanojo tai dienai parengtus Lietuvos ir Ukrainos spalvų kaspinų ženklelius. Dalyvauti žygyje atvyko iš Širvintų, Panevėžio ir Pasvalio rajonų. Kartu visą dieną keliavo studentė iš Ukrainos, su artimaisiais prieglobstį radusi Pasvalyje. Aptarę žygio planą, nusifotografavę prie Kovo 11-ąjai parengto stendo išvykome į Druciškių kaimą.

Trumpam apsistojome Jonui Tamulionui priklausančiame žemės kampelyje netoli Pyvesos. Čia nėra gyvenamojo namo, kitų pastatų, bet yra tai, ko kitos sodybose nėra. Yra iškelta trispalvė, sukrautas aukuras, pastatytas stalas, suolai. Tą vietą reikia pamatyti, pabūti joje ir pajausti jos unikalumą. Prieš išeidami pabuvome susikaupę klausantis Ukrainos himno. Aš – Ona Striškienė perskaičiau savo sukurtas eiles, skirtas Ukrainos Didvyriams.

Žygio vadovo istoriko Algimanto Stalilionio pakviesti iškeliavome pažliugusiais miško keliukais. Beeinant mane užkalbino bendražygeivė ir pasakė, kad ją iki ašarų sujaudino mano eilėraščio žodžiai. Eidami pagal Žulnos upelį pasiekėme Papyvesių kaime buvusią Kazimiero Vileišio sodybą. Kazimiro Vileišio ir Salomėjos Kriščeliūnaitės-Vilišienės sodybą. Dabar buvusios sodybos vietą tebežymi gražuoliai ąžuolai, didžiulės vinkšnos, taip gražiai pražystančios pavasariais, primenančios čia buvusį žmonių gyvenimą. Apie čia buvusią didelę sodybą pasakojo Algimantas Stalilionis, jį papildė kriklinietis Juozas Zulonas. Čia ant Žulnos upelio buvo K.Vileišio vandens malūnas su stambaus malimo ir valciaus girnomis. Apie 1863 metų sukilimo dalyvių kovą prie šios sodybos pasakojo žygeivis istorikas Bronislovas Mažylis.

Dar paėjėję pasiekėme Druciškių bunkerį-vadavietę. Jis atstatytas, yra medinis kryžius, informacinis stendas. Jaunieji žygio dalyviai buvo nusileidę į bunkerį, išlindę kalbėjo, kad įspūdis bus ilgai nepamirštamas. Čia pasakojo Algimantas Stalilionis, kriklinietis Kazys Tamulionis. Visi sugiedojome Tautos himną, Rasma Buzienė perskaitė Bernardo Brazdžionio eilėraštį, Ona Striškienė savo kūrybos eilėraštį „Tik ryžtas“.

Pakeliui užsukome į partizano Antano Karoblio sodybą, joje radome besidarbuojantį sūnų. Pasigrožėjome sodybą juosiančiais šimtamečiais medžiais. Ji netoli Pyvesos, perėję per sugriuvusį Pyvesos tiltą pasukome Druciškių senųjų kapelių link.

Druciškių kapeliuose buvo palaidoti žuvę 1863 metų sukilimo dalyviai. Tai žymi atminimo akmuo su užrašu. Kapeliuose likusi dalis seno kryžiaus (1887 m.), kuris žygeivių sutvirtintas, jame įkelta tautodailininko Bronislovo Mažylio sukurta koplytėlė. Kapeliuose yra pastatytas tipinis partizanams atminti paminklas. Čia įrašyti žuvę partizanai Jurgis Palionis-Ponas, Bronislovas Alenčikas-Stirna ir žuvę sudegintos sodybos šeimininkas Jonas Bačinskas, jo duktė Stanislava Bačinskaitė.

Eidami dešiniuoju Pyvesos krantu pasiekiame žygio pradžios vietą. Užkūrę aukurą pažymime pavasario lygiadienį. Palinkime vieni kitiems ir pasauliui taikos, darnos, padainuojame dainų. Einame valgyti bendrų pietų. Pasveikiname du Juozus (miškininką Zuloną ir skaitovą Braidomą) su Juozapinėmis ir atsisveikiname iki kito žygio.