Kur slypi Lietuvos ekonomikos atsparumo paslaptis?

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Paneigdama nemažai išankstinių niūrių prognozių, Lietuvos ekonomika šiais metais augo pavydėtinu tempu. Metinis šalies BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 3,7 procento, atlyginimai toliau sparčiai kilo, o į šalį plaukė naujos užsienio kapitalo investicijos.

Net ir esant ne itin stabiliam politiniam ir geopolitiniam kontekstui bei traukiantis pasaulinei prekybai, Lietuvos ekonomika demonstravo pavydėtiną progresą. Be to, šalies ekonomika taip pat gerai subalansuota – gyventojų bei įmonių finansinė padėtis gera, būsto rinka nerodo įtampos ženklų, o šalies biudžetas vis dar perteklinis. Tad kur slypi Lietuvos ekonomikos atsparumo paslaptis?

Eksportas – ekonomikos varomoji jėga

Pagrindinė Lietuvos, vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, varomoji jėga yra eksportas. Ir nors pastaraisiais mėnesiais eksporto augimo tempai šiek tiek sulėtėjo, metinis augimas per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių vis dar siekė aukštus 7,3 proc. (neskaičiuojant naftos produktų).

Net į Vokietiją, kuri jau dukart vos per plauką išvengė techninės recesijos, eksportas augo 8,4 proc. Ši vakarų Europos šalis kartu su Lenkija ir Švedija išlieka svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, į kurias nukeliauja didžiausia dalis lietuviškos pramonės gaminių. Eksportas į pastarąsias rinkas taip pat augo.

Apskritai, Lietuvos pramonės eksportas yra gana diversifikuotas ne tik pagal šalis, bet ir prekes – nesame per daug priklausomi nei nuo vienos rinkos, nei nuo siauro prekių sąrašo. Prieš penkerius metus lietuviškiems gaminiams įvesti Rusijos ribojimai privertė gamintojus išplėsti Lietuvos eksporto rinkų geografiją, ir tai pakreipė užsienio prekybos trajektoriją teigiama linkme bei sumažino priklausomybę nuo vienos rinkos rytuose.

Paslaugų eksportas taip pat neatsiliko – per pirmuosius devynis šių metų mėnesius jis augo beveik penktadaliu. Ir nors didžiausią paslaugų eksporto dalį vis dar sudaro transportas, pastarąjį dešimtmetį sparčiausiai augo aukštos pridėtinės vertės – verslo bei IT paslaugų – eksportas.

Baldų pramonė – ant bangos

Lietuvos pramonė, kuri per pastaruosius dešimt mėnesių augo 4 proc., yra itin orientuota į eksportą, tad gamybos apimtys labai priklauso nuo užsienio rinkų paklausos. Sparčiausiu tempu šiemet augo baldų ir su jais susijusių produktų, taip pat chemijos pramonės produkcijos, mechaninių įrenginių bei elektros technikos gamyba.

Lietuvoje pagaminti baldai ir jų dalys sudarė didžiausią dalį eksportuotos lietuviškos kilmės produkcijos ir siekė beveik 15 proc. (skaičiuojant be naftos produktų). Tuo tarpu metinis augimas per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių siekė apie 8 proc. Baldų pramonė jau bene dešimtmetį demonstruoja solidų augimą, kuris, tikėtina, nėra susijęs su vienkartinis veiksniais, bet greičiau yra nuosaikių vietos ir užsienio kapitalo įmonių investicijų rezultatas.

Skaičiuojama, kad vien kitais metais investicijos baldų pramonėje turėtų siekti daugiau nei ketvirtį milijardo eurų. Prie spartaus augimo prisidėjo ir šalyje veiklą plečianti IKEA − Lietuvos baldininkai yra vieni iš pagrindinių šios įmonės tiekėjų. Apskritai, skaičiuojama, kad Lietuvos medienos sektorius sukuria maždaug 4 proc. viso šalies BVP.

Tiesa, nors šis sektorius reikšmingai prisideda ne tik prie eksporto, bet ir visos šalies ekonomikos augimo, visgi jis kuria žemesnės pridėtinės vertės produktus bei dažnai yra priklausomas nuo vos kelių užsakovų. Tad, „Swedbank“ analitikų vertinimu, iškilus sunkumams šis sektorius būtų vienas iš labiau pažeidžiamų, nes jo rinkos nėra pakankamai diversifikuotos.

Auga užsienio kapitalo investicijos

Skaičiuojama, kad pernai Lietuvoje buvo įvykdyti net 27 tiesioginiai užsienio investicijų projektai – bene dvigubai daugiau nei prieš du metus. Nauji rinkos žaidėjai ne tik stiprina vietinę pramonę, sukuria naujas darbo vietas, bet dažnai pritraukia ir šių gamintojų tiekėjus.

Apskritai, per pastarąjį penkmetį yra pastebimos išaugusios tiesioginės užsienio investicijos, kurios pastebimai prisideda prie eksporto apimčių didėjimo. Dalis investicijų taip pat yra nukreiptos į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus, pavyzdžiui, mechaninių įrenginių ir elektros technikos sektorių, kurio augimas šiemet siekė apie 5 proc.

Nepaisant to, kad didžiausia dalis plyno lauko investicijų yra koncentruota trijų didžiųjų miestų laisvosios ekonomikos zonose, regionai taip pat atsiriekia vis didesnę investicijų pyrago dalį. Investicijos rajonuose svarbios ne tik dėl eksporto augimo apimčių – ten kuriamos naujos darbo vietos prisideda prie regionų ekonominės plėtros, mažina jų atskirtį ir gerina socialinius rodiklius.

Atsparumo ir tolimesnio progreso šaltinis

Pramonė ir prekių eksportas išlieka pagrindine Lietuvos varomąja jėga. Tad nėra jokios paslapties − vietos ir užsienio kapitalo įmonių investicijos Lietuvai padėjo ne tik atsilaikyti prieš nepalankius pasaulio vėjus, bet net ir paspartinti greitį.

Deja, bet atsparumas gali būti gana trumpalaikis, nes pastaraisiais mėnesiais jau yra pastebimas ekonomikos augimo lėtėjimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad prekybos karų ir geopolitinių rizikų akivaizdoje metinis Lietuvos BVP augimas kitais metais gali gerokai sulėtėti ir siekti tik apie 2 proc.

Norėdami ne tik pritraukti naujų investicijų, bet ir užtikrinti tvarų augimą, turime palaikyti vidaus paklausą, investuoti į žmogiškąjį kapitalą, technologijas bei suprasti stabilios ekonominės bei politinės aplinkos svarbą. O būtent stabilumo pastarajai šiuo metu itin trūksta.