Metai po pensijų reformos: 77 proc. gyventojų galėtų nurodyti sukauptų lėšų sumą

Šalies gyventojų informuotumas apie papildomą kaupimą senatvei pastebimai pagerėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šiuo metu 8 iš 10 šalies gyventojų žino, kurioje II pensijų pakopos fondus valdančioje bendrovėje jie kaupia lėšas senatvei ir sumą, kiek jiems yra pavykę sukaupti. Be to, gyventojai kur kas labiau ėmė vertinti valstybės ar darbdavio suteikiamas paskatas kaupimui.

„Pirmoje metų pusėje vykusi pensijų reforma daugelį šalies gyventojų paskatino pasidomėti ir savo lėšų kaupimu II pensijų pakopos fonduose, ir kitomis papildomo kaupimo senatvei galimybėmis. Šiandien 79 proc. kaupiančių šalies gyventojų galėtų įvardinti bendrovę, kurioje kaupia lėšas, o 77 proc. nurodytų ir savo sukauptų lėšų sumą. Palyginimui, praėjusiais metais tą būtų galėję padaryti atitinkamai 69 ir 60 proc. II pakopoje kaupiančių šalies gyventojų“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Remiantis atliktos apklausos rezultatais, per pastaruosius metus daugiau kaip du kartus išaugo gyventojų dalis, kuri pasidomėjo metiniais savo pensijų fondo rezultatais, ir trečdaliu padaugėjo tų, kurie susipažino su savo pensijų fondo investavimo strategija. Tuo metu apie papildomą kaupimą II pakopoje nieko nežinančiųjų dalis sumažėjo iki 2 procentų.

Pasak T. Gudaičio, šie rezultatai parodo, kad įvykusi pensijų reforma daugeliui gyventojų ne tik užtikrino palankesnes sąlygas kaupti, bet ir paskatino geriau įvertinti papildomo kaupimo naudas.

Prieš metus kaip pagrindinė paskata papildomam kaupimui pensijai buvo įvardijama gyventojų pajamų mokesčio lengvata – ją minėjo 51 proc. respondentų. Šiais metais kaip pagrindinę priemonę, galinčią padėti sukaupti daugiau pinigų senatvei, gyventojai nurodo skatinamąją valstybės įmoką kaupiantiesiems II pakopoje − ją paminėjo 61 proc. apklaustųjų.

„Apklausos rezultatai rodo, kad žmonės, sulaukę įmokų į savo pensijų fondus iš valstybės, kur kas palankiau įvertino šią paskatą. Nuo kitų metų kaupiantiesiems maksimaliai ji didėja apie 10 proc. – iki 18 eurų per mėnesį. Vadinasi, išauga žmonių galimybės sukaupti daugiau, o kaupiantys minimaliai ar sustabdę kaupimą turi dar vieną argumentą apsvarstyti šį kaupimo būdą“, – pastebi T. Gudaitis.

Iš kitų priemonių, galinčių padėti sukaupti daugiau lėšų senatvei, 47 proc. kaupiančiųjų nurodė papildomas darbdavio įmokas, 36 proc. – papildomas asmenines įmokas.

Remiantis apklausos rezultatais, turto valdymo mokesčio, kuris nuo kitų metų kaupiantiesiems II pensijų pakopos fonduose mažėja nuo 0,75 iki 0,65 proc., įtaką sukauptoms lėšoms įvardijančių dalis sumažėjo nuo 36 ik 24 procentų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2019 m. lapkričio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.