Paminėta Sausio 13-oji

Raguvos gimnazijos bendruomenė kartu su visa Lietuva 29-ąjį kartą pagerbė 1991-ųjų sausį už šalies laisvę kovojusius ir gyvybę paaukojusius žmones. Ankstyvą sausio 13-osios rytą gimnazijos languose uždegę žvakutes – vienybės ir atminimo simbolius – prisijungėme prie Lietuvos mokyklose organizuotos visuotinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.
Visi pradinukai su savo mokytojomis: Jūrate Eigirdiene, Rūta Juškiene, Sandra Vaičiuliene, Angele Kiziene ir muzikos mokytoja Ingrida Bučinskiene, bei III klasės mokiniai su mokytoja Jovita Ulyte ir gimnazijos socialine pedagoge Giedre Šuminskaite dalyvavo ,,Laisvės gynėjų dienos“ minėjime, kuris buvo pradėtas Lietuvos Respublikos himnu. III klasės mokinys Tomas Rakauskas susirinkusiems mokiniams ir mokytojams priminė dramatiškas sausio dienas, kai Lietuvos visuomenė, vienijama aukštesnių tikslų ir idėjų, apgynė savo nepriklausomybę. 1991 m. sausio 13-oji tapo mūsų istorijos dalimi. Rimti ir susikaupę mokiniai klausėsi svarbiausių faktų, stebėjo išlikusius autentiškus tų dienų kadrus, pradinukų atstovai uždegė po žvakelę, simbolizuojančią pagarbą žuvusiems, tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą.

Visi minėjimo dalyviai palaikė nepaprastai gražią iniciatyvą „Neužmirštuolė“, kurios tikslas – žuvusius ir nukentėjusius kovojant už Lietuvos laisvę atminti ne su liūdesiu, o džiaugsmu ir dėkingumu. Parodydami, kad jų dovana ateities kartoms neliko pamiršta, vieni kitiems įsegė iniciatyvos simbolį – neužmirštuolės žiedą.

Mokytoja Sandra Vaičiulienė visiems priminė, kad tuo metu lietuvių stipriausias ginklas buvo vienybė, malda ir daina. Gatvėse skambėjusios lietuviškos patriotinės dainos ir dabar dar skamba mūsų mokinių lūpose. III klasės mokiniai su mokytoja Ingrida Bučinskiene pristatė ir atliko vieną iš atmintinų dainų – ,,Kareivėlis“.

Savo prisiminimais apie tas dienas pasidalijo gimnazijos socialinė pedagogė Giedrė Šuminskaitė. Jai, tada mažai mergaitei, jautriai ir giliai įsirėžę neišdylantys faktai vertė suklusti visus. Sausio 13-osios tragedija buvo svarbi, skaudi ne vien suaugusiems, bet net mažai, šešiametei mergaitei.

Apie įvykius, vykusius 1991 metų sausio 13–15 d., išsamiai papasakojo muzikos mokytoja Ingrida Bučinskienė, kuri tuo metu buvo prie Seimo rūmų. Prisiminė dramatiškas dienas, pabrėžė, kad tą naktį žuvusieji nebuvo nei kariai, nei partizanai, nei išrinktieji politikai, jie buvo paprasti Lietuvos žmonės, nepretendavę į tautos didvyrių vardą, nesvajoję apie garbingus apdovanojimus. Mokytojos teigimu, tuo metu bendra pilietinė pozicija padėjo atsilaikyti prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą. Jos atmintyje išlikusios pastatytos barikados, degantys laužai, skambančios dainos, sumesti žmonių Sovietų Sąjungos apdovanojimai, ordinai, diplomai ir kita rusiška atributika liko kaip ,,nespalvoto filmo sustabdyti kadrai‘‘.

Apie Sausio 13-osios svarbą gimnazijoje buvo kalbama ne tik ruošiantis ir dalyvaujant minėjime, bet ir per pamokas ar laisvalaikiu. Pradinukai savo jausmus ir mintis, įsivaizduojamus to meto įvykius išreiškė piešiniais. Juos pristatė ir eksponavo parodoje ,,Lietuva mano širdyje…“

Tikimės, kad ši auganti karta bus vieninga, mylės Lietuvą ir didžiuosis būdami šios šalies piliečiais. Geriau pažindami ir gerbdami savo praeitį, išmoksime prisiimti atsakomybę ir prisidėsime prie gražesnės Lietuvos ateities kūrimo.