Balandžio 11-oji – Didysis šeštadienis

Didysis šeštadienis – tai diena ramaus ir šviesaus laukimo, kurį išgyvename kartu su Marija, Jėzaus Motina, su tikėjimu ir viltimi laukiančia savo Sūnaus pergalės.

Didįjį šeštadienį krikščionių bendruomenė nešvenčia Eucharistijos, nėra nei Mišių, nei Komunijos. Kodėl nešvenčiama Eucharistija? Tai atspindi tikrąją Didžiojo šeštadienio reikšmę: Bažnyčia išgyvena didžios tuštumos jausmą, tačiau tai nėra nebuvimo tuštuma, o laukimo, ir netrukus ji prisipildys prisikėlusio Viešpaties artumo.

Marijos diena vadinamą Didįjį šeštadienį tikintieji ruošiasi Velyknakčio apeigoms, kurios prasideda nusileidus saulei. Velyknakčio budėjimo liturgiją sudaro keturios dalys: Šviesos, arba Žiburių liturgija, Žodžio liturgija, Krikšto liturgija ir Eucharistija.

Per Šviesos, arba Žiburių, liturgiją bažnyčios prieangyje uždegama ir šventinama ugnis, nuo kurios šventinama Velykų žvakė, o jos šviesa perduodama žmonių žvakelėms. Velykų žvakė simbolizuoja prisikėlusį Kristų, Pasaulio šviesą.