Žydų kultūros paveldo kelias Europoje

Lietuvoje vyksta projektas „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“. Panevėžio kraštotyros muziejus paruošė parodą „Panevėžio žydų istorijos šimtmečių tiltai“, kurioje buvo naudojami Panevėžio m. žydų bendruomenės, kraštotyros muziejaus, apskrities archyvo ir kt. dokumentai ir nuotraukos, atskleidžiančios turtingą miesto žydų paveldą prieš II Pasaulinį karą.

Parodos atidarymas vyko 2015 m. rugsėjo 10 d. miesto sinagogoje (M. Valančiaus g. 4), kuri buvo pastatyta dar XIX a. Būtina atkreipti dėmesį, jog Panevėžio m. žydų bendruomenės pastangomis 2001 m. ant sinagogos atidengta memorialinė lenta. Įdomu pastebėti, jog šiuo metu neprivatizuotų pastatų, anksčiau priklaususių žydams, liko tik trys: 1) mergaičių žydų religinė gimnazija „Javnė“ Ramygalos g. 18 (dabar – Jaunimo mokykla); 2) žydų hebrajų gimnazija Elektros g. 9 (dabar – Apygardos teismas); 3) sinagoga M. Valančiaus g. 4.

2005 m. iš sinagogos buvo iškelta įmonė „Sverstuvas“, kuri sinagogoje teikė automobilių remonto ir padangų montavimo paslaugas. Apie šį tragišką pastato istorijos puslapį ir papasakojo Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad jau dešimt metų sinagoga niekam, išskyrus miesto žydus, nėra reikalinga. Kai buvo pasiūlyta perimti pastatą iš Turto banko Panevėžio m. savivaldybės žinion, vietinė administracija atsisakė tai padaryti dėl finansų stygiaus. Gennady Kofman nesyk kalbėjo, kad šį pastatą gali ištikti Joniškio sinagogų, kurios nugriuvo ir tik po to buvo susirūpinta jų restauravimu, likimas. Tačiau nei Joniškyje, nei Kėdainiuose nėra žydų ir ten esančios sinagogos naudojamos ne pagal paskirtį. Tuo tarpu Panevėžio m. žydų bendruomenė yra pasirengusi perimti, restauruoti ir naudoti sinagogą taip, kaip pageidaus miesto žydai.

Atidarant parodą, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas pabrėžė, jog miesto žydų istorija yra turtinga, reikšminga viso Panevėžio istorijos dalis ir turi labai didelį paveldą. Renginio dalyvius pasveikino savivaldybės atstovas, laikinai einantis mero pareigas Petras Luomanas. VU istorijos fakulteto lektorė dr. Lara Lempertienė skaitė pranešimą apie tradicijas ir modernumo ženklus Panevėžio žydų gyvenime. Vėliau visi susirinkusieji apžiūrėjo parodos ekspoziciją, tačiau daugelis stebėjosi apleisto sinagogos pastato būkle. Po apžiūros buvo organizuota ekskursija ir visi norintys, kartu su gidais, galėjo apžiūrėti senuosius pastatus, anksčiau priklausančius žydams ir išgirsti jų istoriją.

Paroda „Panevėžio žydų istorijos šimtmečių tiltai“ laukia lankytojų. Dėl parodos lankymo skambinti telefonu (8-45 596181) arba kreiptis į Panevėžio kraštotyros muziejų.