Lietuviai vis daugiau rūpinasi namais: saugo juos labiau nei kaimyninių šalių gyventojai

Žmonių, dėl būsto saugumo nepajudinančių nė piršto, pastaraisiais metais Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, sumažėjo labiausiai. Per metus mūsų šalyje stipriausiai ūgtelėjo gyventojų, kuriems pagrindinė namų saugumo priemonė yra būsto draudimas, skaičius. Latvijoje labiausiai padaugėjo žmonių, kurie namų saugumą patiki šunims.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.

„Pastaraisiais metais mūsų visuomenė, lyginant su kaimynais Latvijoje ir Estijoje, daug aktyviau rūpinosi būsto bei jame esančio turto saugumu. Skaičiai rodo pasikeitusį Baltijos šalių gyventojų požiūrį į namų saugumą. Nors kaip pagrindinę būsto saugumo priemonę visų Baltijos šalių gyventojai įvardija turto draudimą, tačiau taip manančių žmonių dalis labiausiai augo mūsų šalyje. Tokios nuomonės laikosi daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas (58 proc.). Estijoje taip mano 52 proc., Latvijoje – 44 proc. žmonių“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, ši statistika rodo, kad visose Baltijos šalyse žmonės būstui teikia ypatingą reikšmę ir iš anksto galvoja apie veiksmus, kaip galėtų jį apsaugoti, tačiau lietuviams jis – vis tik svarbiausias.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, pastaraisiais metais labiausiai augo ir spynomis namus saugančių žmonių skaičius, Estijoje – ši visuomenės dalis labiausiai sumenko. Apklausos duomenimis, spynas kaip pagrindinę namų saugumo priemonę įvardijo 49 proc. Lietuvos, 45 proc. Latvijos, ir 33 proc. Estijos gyventojų.

Statistika rodo, kad Lietuvos visuomenė dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai namų saugumą patiki šunims ir tvoroms. Mūsų šalyje šunimis būstą saugantys nurodė 31 proc. gyventojų, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 28 ir 18 procentų. Tvoras namų saugumui renkasi 11 proc. mūsų šalies, 7 proc. Latvijos  ir 5 proc. Estijos  gyventojų.

„Skaičiai atskleidžia tendenciją, kad pastaraisiais metais žmonės daugiau pasitikėjo konservatyviomis fizinėmis būsto apsaugos priemonėmis, kurios kainuoja mažiau, o ne moderniais technologiniais sprendimais. Fizinės apsaugos priemonės, kuriomis naudojosi ir mūsų tėvai, ir mūsų seneliai, yra tinkamos, gerai, kad žmonės jų nepamiršta, tačiau vien jomis pasikliauti tikrai negalima“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Tyrimas rodo, kad visose Baltijos šalyse sumažėjo skaičius žmonių, būstą saugančių namuose įrengtomis signalizacijomis. Šią priemonę namų saugumui renkasi 19 proc. Lietuvos, 16 proc. Latvijos ir 11 proc. Estijos gyventojų.

„Nors šiemet ir daugiau laiko praleidžiame namuose, tačiau nusigręžti nuo technologijų nevertėtų. Šalia fizinių turto apsaugos priemonių – spynų, šarvuotų durų, tvorų, reikalingi ir modernūs elektronikos sprendimai – namus saugančios kameros, signalizacija. Praktika rodo, kad šie įrenginiai gerokai padidina namų saugumą, apsaugo juos nuo vagysčių. Tiesa, nuo gaisro, užliejimų vandeniu šios priemonės apsisaugoti nepadės, todėl matome, kad žmonės aktyviau renkasi platesnio spektro apsaugą“, – kalbėjo V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, net ketvirtadalis Estijos, beveik penktadalis Latvijos ir 15 proc. mūsų šalies gyventojų turto nesaugo jokiomis tam skirtomis priemonėmis. „Nors namų saugumu nesirūpinanti visuomenės dalis, ypač Estijoje, yra nemaža, tačiau ji kasmet palaipsniui menksta. Vadinasi, Baltijos šalių žmonės keičia požiūrį į namų saugumą“, – pabrėžė draudikė.

Bendrovės „Nielsen“ reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.