Gėda Pelėda prekinis ženklas sugrįžta. Atviras laiškas

“Gėda Pelėda” prekinis ženkas nukonkuravęs moterų širdis ir supažindinęs Lietuvą su rankų darbo rankinėmis sugrįžta. Dizainerė ir įkūrėja Kristina Vasilijevaitė susigrąžino savo prekinį ženklą ir kreipiasi į savo gerbėjus atviru laišku Pelėdai.

“Mano mylima, Pelėda, ar jauti sentimentalų rudenį? Ar jauti laiko tėkmę? Žmonės sako,
jog nepastebėsi ir laikas prabėgs, tačiau man laikas sukasi ratu. Kiekvieną kartą grįžtu ten,
kur pradėjau, o pradedu ten, kur dar sugrįšiu. Kiekvienas ruduo man tarsi žinutė, kiek daug
aš paaugau. Tačiau, kad ir kiek daug rudenų pasitikau ar ilgėsingai išlydėjau, vienas
dalykas lieka toks pat.

Meilė menui ir madai.

 Regis, mano kūne vis dar gyvena paauglė
nedrąsiai svajojanti kurti, paskendusi madų žurnalų krūvoje, kurių kolekcija pati
brangiausia. Tik užsiraitoję lapų kampai išduoda apie pirštus, kurie kasdien keliauja per šį
estetikos pradžiamokslį, išliečia ir išjaučia kiekvieną puslapį.
Rudens saulės apšviestame senamiesčio bute žiūriu į krūvą žurnalų. Regis, niekas
nepasikeitė. Vis dar pildau kolekciją. Tačiau aš dabar mama. Dabar žinau, kad mano
ateitis ir mano nemirtingumas – dukra Juna. Vaiko gimimas, kaip niekas kitas priverčia
pajusti laiko tėkmę bei neišsenkantį gyvenimo ratą. Priverčia pamilti gyvenimą iš naujo.
Atrasti pamestą ir kurti naują. Mama tapau du kartus. Pirmąjį, kai sukūriau tave, Gėda
Pelėda, ir tu tapai daugiau nei daiktas, tu tapai mano pačios istorija, tapai kūnu ir drauge.
Ir antrajį kartą, kai susilaukiau dukros.
Iki Junos aš bijojau atsiduoti motinystei. Gal todėl mums teko išsiskirti? Niekas taip
nenužudo ego, kaip vaikai. Tada dar nežinojau, kokia jėga ir meilė apima išgirdus žirnio
dydžio širdutės plakimą. Tapau mama ir manyje užsipildė visos tuščios spragos, iš aš
tapau mes. Savanaudis žmogus tapo nuolankus ir duodantis. Sakysi, kad tai klišė, bet aš
iš tiesų tapau tokia pilna jausmų!
Ilgą laiką tuos jausmus aš liejau drobėje. Potepiais matuodama savo kūrybos gylį kūriau
projekcijas, kurios man atnešė sėkmę ir pilnatvę. Džiaugiausi radusi, kur nukreipti savo
mintis ir rankas. Namai prisipildė dažų kvapo, besimėtančių teptukų, ant drabužių atsirado
tapybos pėdsakai, o nuo veido nedingo šypsena. Netikėjau, kad tapymas mane atves
atgal prie tavęs. Spalvos, kuriomis rinkausi puošti drobes buvo padiktuotos mūsų istorijos.
Ar nekeista?
O dabar mano rankose “Pirmoji Pelėda”. Vartau ją atsargiai išliesdama kiekvieną kampą.
Apsitrynusi oda vietomis blizga, šalia sodriai patamsėjusi kvepalų dėmė, ant rankų lieka
odos bei nuotykių kvapas. Kiekvieną kartą iš dėžės ištraukusi šią rankinę jaučiu, kad
kasmet ji man tik mielesnė ir brangesnė. Jos odos raukšlėse išraižyta visa mano ir tavo,
Gėda Pelėda, istorija. Joje, kaip ir ankstyvo rudens oro sukeltoje melancholijoje, atpažįstu
kažką labai mylimą, kažką, ko labai ilgėjausi, seniai pažįstamą ir pagaliau surastą.
Šypsausi. Dabar aš galiu tiek daug duoti ir noriu tuo dalintis. Idėjos nebetelpa mano
galvoje, lovoje, namuose… pasipila pro langus. Štai ką man davė virsmas būti mama.
Noriu širdį lieti drobėje, kurti gražiausius dalykus ir svarbiausia, vėl į rankas paimti savo
kurtą, išmyluotą, išglostytą Pelėdą.
Mano brangi, vienintele, miela, Pelėda, apsisuko ratas ir aš grįžtu pas tave. Vėl kartu
lauksime nakties prieš aušrą, svajosime dienos magijoje, gaudysime rudens vėją ir
pasveikinsime mūsų mylimas ir pasiilgtas moteris. Mes sugrįžome.
Amžinai jūsų,
Pelėda

Apie
Kartais nelengvi atsisveikinimai tampa džiugių sugrįžimu pradžia. Nuo 2013 metų pavasario kuriamos “Gėda Pelėda” rankinės sugrįžta. Aukščiausios kokybės natūrali oda, kiekviena siūlė sukurta rankomis, kiekvienas siluetas išraižytas menininkės ir dizainerės Kristinos Vasiljevaitės rankomis. Rankinės, kurias kuria gamtiškos prigimties sieloms. Tai istorija, kasdienybė ir nepamirštami nuotykiai. Telieka mėgautis rudeniškais vėjais savo mieste.