ES sunkiai išjuda, bet išjudėjusi rieda volu

Europos Parlamento narai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė apžvelgė praėjusią savaitę vykusią plenarinę sesiją ir joje svarstytus rezonansinius klausimus. Tai Rezoliucijos dėl abortų draudimo Lenkijoje ir migracijos bei dėl sankcijų griežtinimo Baltarusijai.

Beje, parlamentarai sesijoje visavertiškai galėjo dalyvauti nuotoliniu būdu: pasisakyti, diskutuoti, balsuoti.

„Nuotoliniu būdu galime dirbti nuo pat pirmosios COVID–19 pandemijos bangos. Parlamente toks darbas yra įteisintas ir tai daroma naudojant lietuvių IT specialistų sukurtą technologiją. Didžiulis nesusipratimas, kad buvusioji Lietuvos Vyriausybė naująją paliko be jokių galimybių dirbti nuotoliniu būdu šios pandemijos laikotarpiu. Mano įsitikinimu, tai – pasikėsinimas į demokratiją. Jei kuri nors EP frakcija būtų bandžiusi pasisakyti prieš nuotolinį parlamento darbą, būtų paskelbta visiška destruktore, – sakė A. Kubilius.

Pasak R. Juknevičienės, aštriausias pastarosios Parlamento sesijos klausimas, turintis platų atgarsį Lietuvoje, – dėl rezoliucijos apie Lenkijoje priimtą abortų draudimą.

„Aš esu prieš gyvybės žudymą nuo pat jos prasidėjimo, bet negaliu šios nuostatos primesti kitiems. Yra ir kitaip galvojančių, ir įvairių atvejų. Man abortas yra visiškas blogis, kuris gali būti atliekamas tik tam tikrais atvejais. Klausimai keliami dėl abortų teisinės reguliacijos. Žinome, kad draudimai veda prie abortų darymo kitose šalyse. Vienoje apklausoje paaiškėjo, kad  90 proc. atvejų abortai padaryti nurodžius tam tikrus ligų požymius, kurių galbūt iš tikrųjų nebuvo. Balsavau prieš Rezoliuciją ne todėl, kad esu abortų draudimo šalininkė, o todėl, kad rezoliucija liko be svarbių Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pataisų, kurios galėjo subalansuoti labai jau kairuoliškas nuostatas. Man nepriimtina, kad abortus bandoma vertinti kaip kažkokį gėrį ir didžiulį iškovojimą bendrąja prasme“, – sakė R. Juknevičienė.

A. Kubiliaus pritarė, kad Lenkijoje abortų klausimas sukėlė visuomenės susipriešinimą. Konstitucinis Teismas (KT) priėmė sprendimą po kurio Lenkijoje abortai turėtų būti uždrausti.

„Po šio sprendimo į gatves išėjo daug moterų, kurios mano, kad taip negali būti elgiamasi. Diskusija pasiekė ir Europos Parlamentą. Mes kritiškai galėtume vertinti KT ir Lenkijos valdžios sprendimus, bet tai – nacionalinės politikos klausimas. Ji turi teisę šiuos klausimus svarstyti ir priimti sprendimus. Mes galime ginčytis tik dėl vertybių ir žmogaus teisių pažeidimo, bet ne dėl juridikos. Mes pasisakėme ne prieš pačią rezoliuciją, bet prieš tai, kad tokie dalykai neturėtų būti reguliuojami ES teise“, – pažymėjo A. Kubilius.

Kadangi šią savaitę minėta kovos su smurtu prieš moteris diena, kalbėta ir apie Lietuvos neratifikuotą vadinamąją Stambulo konvenciją, kurią jau ratifikavo 21 ES valstybė. Lietuva  artimiausiu metu turės svarstyti šį klausimą.

„Stambulo konvencija pavadintas dokumentas iš tikrųjų yra Europos Tarybos konvencija kovai su smurtu prieš moteris. Nors dokumentas apipintas įvairiais baubais, kad ji griaus šeimas ir įteisins įvairius genderizmus, tačiau kai pradėjau į ją gilintis, nieko panašaus neįskaičiau. Konvencijoje pasakoma, kad negalima naudoti smurto prieš moterį, nepaisant, kokie tam tikrose kultūrose susiklostė į ją požiūriai. Konvencijos priešininkai per tai įžvelgia lyties keitimo ar genderizmo požymių. Net jei ta moteris yra kažkokio lyties keitimo produktas, negalima naudoti smurto prieš ją. Šio dokumento tikslas – stabdyti smurtą prieš moteris, nepaisant jokių aplinkybių“, – sakė EP narys A. Kubilius.

Parlamentarai kalbėjo apie sesijos metu svarstytą klausimą dėl migracijos. Pasak R. Juknevičienės, nuo 2015 m. migracijos klausimui ES šalyse skiriama daug dėmesio. Šios savaitės EP posėdžiuose priimtas Raportas dėl paramos vystymui, nubrėžiantis gaires, kokia bus ES politika besivystančioms šalims.

„Man pačiai tenka dalyvauti svarstant svarbų finansinės paramos dokumentą dėl ES paramos skyrimo besivystančioms šalims. Balsuojant dėl Raporto buvo pritarta ELP pataisai, kuri yra, sakyčiau,  istorinė, nes šiek tiek keičia iki šiol buvusią parlamento poziciją dėl migracijos. Pagal šią priimtą pataisą, siūloma skirti didesnę ES paramą valstybėms, kurios gerai susitvarko su migracija, iš kurių į Europą plūsta mažesni migrantų srautai (kalbame ne apie karo pabėgėlius). Dėl šios pataisos ypač išsiskyrė kairiųjų ir dešiniųjų politikų požiūriai. Kairieji dėl to pasipiktino, bet mes balsavome už, ir matysime, kaip tą nuostatą ES seksis įgyvendinti“, – sakė R. Juknevičienė.

A. Kubilius pasidžiaugė, kad pavyko pasiekti pritarimą Rezoliucijai dėl Baltarusijos. 

„Pati rezoliucija nieko ypač naujo nepasakė, tačiau buvo proga dar kartą priminti mūsų siūlymus: ir dėl aukšto lygio ES misijos sukūrimo, ir dėl tarptautinio tyrimo Lukašenkos  režimo vykdomų nusikaltimų, kaip protestuotojo Romano Bondarenkos nužudymas“, – sakė posėdyje kalbėjęs parlamentaras.

„Išreiškėme tokią mintį, kad ES institucijoms reikia ne tik skubios rezoliucijos, bet ir skubių  veiksmų, reaguojant į režimo nusikaltimus. Parlamente svarstomi klausimai keletą mėnesių, bet kartais niekaip nepavyksta priimti sprendimų. Tikimasi, kad gruodžio pradžioje vyksianti ES užsienio reikalų ministrų Taryba patvirtins griežtą sankcijų paketą,  kur nebus apsiribojama vien tik asmenų – režimo lyderių – sąrašu, bet bus pritaikytos griežtos ekonominės sankcijos verslui, toms įmonėms, kurios artimos ir svarbios Lukašenkos režimui. Šis lūžis gali būti svarbus visoje Lukašenkos režimo išsilaikymo istorijoje. Manoma, kad net ir vakarykštis Lavrovo skubus vizitas  į Minską susietas su ES svarstymais. Tikėkimės, kad sankcijas pavyks sugriežtinti. ES lėtai pradeda judėti, bet kai jau pradeda, tai tada pervažiuoja volu. Tikėkimės, kad tas volas padės apginti demokratiją Baltarusijoje“, – sakė A. Kubilius.

EP narė R. Juknevičienė atkreipė dėmesį į Parlamente svarstytus sveikatos klausimus. „Plenarinės sesijos metu buvo kalbama, kad ši pandemijos sukelta sveikatos krizė atskleidė, jog būtiniausių vaistų gamyba išėjusi iš ES teritorijos. Būtiniausi vaistai gaminami kur nors Kinijoje ar Indijoje. Kalbėta ir apie tai, kokios naujos pandemijos gali laukti mūsų žmonijos, nes beatodairiškai daug vartojama antibiotikų. Pastarąjį dešimtmetį ES nebesukuriama naujų antibiotikų, nes jau atsirado bakterijų atsparumas jiems. Kalbėta apie tai, kad antibiotikų naudojama žemės ūkyje ir naujos pandemijos gali kilti jau vien todėl, kad bus išsivystęs bakterijų atsparumas antibiotikams“, – įžvalgomis dalijosi R. Juknevičienė.