Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (I)

Ruošiantis 1936 metų švietimo reformai, mokytojų seminarijos, rengusios mokytojus pradžios mokykloms, pradėtos likviduoti. Vietoj jų buvo nuspręsta įsteigti du pedagoginius institutus Klaipėdoje ir Panevėžyje. Jei Klaipėdoje toks institutas buvo atidarytas 1935 metais, tai po metų pedagoginį institutą įkurti Panevėžyje atsisakyta.

Istorinėje literatūroje nėra aptarti 1936 metų planai apie pedagoginio instituto steigimą Panevėžyje. Ką galima rasti, tai tik vieno sakinio informaciją, kad antrą institutą buvo planuota steigti Kaune arba Panevėžyje. Apie svarstymus, kur institutą atidaryti ir dėl ko jis nebuvo įsteigtas, neužsimenama nė žodžiu. Šiai temai atskleisti Lietuvos centriniame valstybės archyve pavyko rasti netikėtų dokumentų.

1936 metų Švietimo ministerijos susirašinėjimo byloje užtikti dokumentai liudijo, kad Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius Jurgis Elisonas, gavęs Švietimo ministro žodinį nurodymą, 1936 m. kovo 21 d. sukvietė pasitarimą pedagoginio instituto Panevėžyje steigimo reikalu. Šiame pasitarime dalyvavo: Panevėžio apskrities savivaldybės atstovai A. Staškevičius (apskrities viršininkas), Butkus (valdybos narys), K. Germanas (inžinierius), Panevėžio miesto savivaldybės atstovai T. Chodakauskas (burmistras), A. Gargasas (inžinierius), amatų mokyklos vedėjas A. Gėgžna, berniukų gimnazijos administracija.

Pasitarime buvo nuspręsta, kad geriausiai darbo sąlygų ir reprezentacijos atžvilgiu būtų pedagoginiam institutui Panevėžyje statyti atskirus rūmus. Šiuo atveju vietos savivaldybės suteiktų visokeriopą paramą: reikalingą sklypą, plytų ir kt. Kol tie atskiri rūmai būtų pastatyti, pedagoginį institutą galima būtų atidaryti esamuose berniukų gimnazijos arba amatų mokyklos rūmuose. Bet tam tiek vienos, tiek ir kitos mokyklos pastatų patalpas reikėtų išplėsti. Buvo paskaičiuotos ir pateiktos šių darbų sąmatos.

Inžinierius K. Germanas savo pasiūlymuose dėl pedagoginio instituto įkūrimo Panevėžio berniukų gimnazijos rūmuose pateikė du variantus:

1. Gimnazijos rūmams pristatyti 3-ią aukštą, kuriame galima būtų įrengti: dvi dideles auditorijas, keturias mažesnes auditorijas, du kabinetus ir vieną salę.

2. Pristatyti (pailginti) fligelius į kiemą su 4 auditorijomis. Pedagoginį institutą galima būtų talpinti viename iš fligelių. Šis variantas duotų galimumo kiek daugiau išskirti instituto ir gimnazijos patalpas.

Gimnazijos rūmų 3-ias aukštas kainuotų apie 110 000 Lt. Fligelių pristatymas kainuotų apie 60 000 Lt. Kartu reikėtų remontuoti ir esamus gimnazijos rūmus, kurių remontas kainuotų apie 70 000 Lt.

Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius Jurgis Elisonas savo rašte Švietimo ministerijos Aukštojo mokslo departamentui pastebėjo, kad „sutalpinimas vienuose rūmuose dviejų mokslo įstaigų turėtų būti priimtas kaipo neišvengiama blogybė, atitinkamu laiku taisytina, kuri ypač būtų jaučiama ūkio dalykų, vidaus sugyvenimo ir mokslo pastatymo atžvilgiais. Jei būtų nustatyta Pedagoginį Institutą patalpinti berniukų gimnazijoje, tai asmeniškai būčiau už priestatų pristatymą ir kai kurių patalpų įrengimą rūsyje; III-jo aukšto statymas virš esamojo rūmo, mano nuomone, pakenktų bendrai gimnazijos rūmų išvaizdai (tas pats trūkumas pasireikštų ir amatų mokyklai III-jį aukštą pristačius)“.

Panevėžio amatų mokyklos vedėjas Juozas Gėgžna dėl pedagoginio instituto steigimo amatų mokyklos rūmuose pateikė atskirą nuomonę, surašytą 4 lapuose. Mokyklos vedėjui reikėjo atremti pasitarime išsakytą nuomonę, kad amatų mokykla, įsikūrusi buvusioje mokytojų seminarijoje, patalpų turi per daug ir steigiamam pedagoginiam institutui galėtų užleisti dalį savo pastatų. Jis paaiškino, kad visos gautos patalpos reikalingos amatų mokyklai plėstis.

Inžinieriaus A. Gargaso pateiktoje amatų mokyklos patalpų padidinimo sąmatoje nurodyta, kad pedagoginiam institutui sutalpinti būtų reikalinga panaudoti kieme esantį medinį namą ir dar esamam dviejų aukštų mūro namui pristatyti 3 aukštą. Šiems darbams atlikti reikėtų apie 85 000 Lt. Inžinierius pateikė ir antrą variantą, kur siūloma, kad pedagoginio instituto patalpoms be medinio namo kieme gali būti panaudotas esamo dviejų aukštų mūro namo 2 aukštas. Šiam tikslui reikėtų atlikti viso namo kapitalinį remontą už 67 000 Lt.

Ką nusprendė Švietimo ministerija, sulaukusi panevėžiečių nuomonės, byloje dokumentų nėra. Atsakymo pabandyta paieškoti spaudoje. Ką pavyko išsiaiškinti ir kaip toliau klostėsi įvykiai – jau kitoje šio straipsnio dalyje.