Kas pučia pasaulines maisto kainas?

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu.

Stipri javų paklausa ir didžioji Kinija

Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys. Nepaisant neblogo derliaus, kviečiai per metus pabrango apie 20 proc. – toks kainų augimas nulemtas stiprios paklausos ir pastangų atstatyti pastaraisiais metais nusekusius kviečių rezervus.

Be to, prie pasaulinių kviečių kainų augimo prisideda ir Rusijos naujai įvesti eksporto mokesčiai kviečiams. Panašios kainų tendencijos stebimos ir kitų grūdinių kultūrų kategorijose.  

Vienas iš kertinių žaidėjų maisto žaliavų rinkose yra Kinija. Jos užsibrėžtas tikslas sukaupti didesnius įvairių žaliavų rezervus stipriai padidino paklausą ir sukūrė spaudimą kainoms.

Be to, prieš kelerius metus Kiniją ištiko plataus masto Afrikinio kiaulių maro epidemija, kuri sunaikino šios šalies kiaulių fermas ir pašokdino kiaulienos kainas aukštyn. Šiuo metu Kinija sparčiai atstatinėja savo kiaulienos industriją, ir tai ne tik sumažino kiaulienos kainas pasaulyje, bet ir sukūrė milžinišką paklausą pašarams. Dėl šios priežasties sojos ir kukurūzai brangsta po 40-50 proc.

Maža mergaitė krečia išdaigas

La Nina (liet. maža mergaitė) yra klimato reiškinys, sukeliantis nepalankias oro sąlygas, pavyzdžiui, sausras pietų Amerikoje, audras bei liūtis pietryčių Azijoje, ir jaukiantis įprastus orus aplink Ramųjį vandenyną.

Pastaruoju metu dėl sustiprėjusio La Nina poveikio buvo fiksuotas prastesnis palmių aliejaus, cukraus, kavos, sojos ir daugelio kitų kultūrų derlius. Prastesnis derlius lėmė didelį aliejinių kultūrų kainų augimą, o pavyzdžiui, cukraus kainos pakilo į ketverius metus nematytas aukštumas.

Gyvulininkystės produktų kainos − stabilios

Panašu, kad bent jau kol kas augalininkystės kainų augimas mėsos kainoms poveikio neturėjo. Pasaulinės mėsos kainos yra 7 proc. žemesnės nei prieš metus, prie to stipriai prisideda atkuriamos kiaulių bandos Kinijoje.

Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, stipri paklausa besivystančio pasaulio šalyse ir brangstantys pašarai gali paskatinti mėsos kainas kilti.

Tuo metu pieno produktų kainos stabiliai kyla jau pusę metų ir yra 7 proc. aukštesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau aukštesnės pieno kainos Lietuvos dar nepasiekė − šių metų sausio mėnesį vidutinės pieno supirkimo kainos buvo vos 0,7 proc. didesnės nei prieš metus.

Maisto kainos neegzistuoja vakuume

Pasaulinės maisto tiekimo grandinės yra ilgos ir sudėtingos − prieš pasiekdami savo vartotoją, maisto produktai dažnai apkeliauja kone pusę pasaulio. Todėl maisto kainos labai priklausomos nuo energijos ir transportavimo sąnaudų.  

Prie maisto kainų augimo pastarąjį pusmetį stipriai prisidėjo tiek į praėjusių metų lygį grįžusi naftos kaina, tiek kone dvigubai prabrangęs krovinių transportavimas jūros keliais.

Gera žinia yra ta, kad naftos kainų augimas, tikėtina, artėja prie pabaigos. Naftos kaina jau priartėjo prie to lygio, kuris paskatina lankstesnę JAV skalūnų naftos gavybą. Ji padidina pasiūlą ir pristabdo tolesnį naftos brangimą.

Laivybos situacija yra kur kas sudėtingesnė. Dėl praėjusį pavasarį kilusios pasaulinės pandemijos daug krovinių buvo sustabdyti uostuose, be to, pandemijai paskatinus medicininių prekių importą ir internetinės prekybos bumą, išsiderinusi laivyba sunkiai susitvarko su išaugusiais krovinių srautais.

Šiandieninė pasaulio laivybos rinka yra nepaslanki – naujų laivų statyba yra ilgai trunkantis procesas, o didžiuliai dešimtis tūkstančių konteinerių transportuojantys laivai nelabai geba padidinti transportavimo greitį tiek, kad galėtų kompensuoti pavasario trikdžius.

Dėl šių priežasčių tikėtina, kad aukštos transportavimo kainos laikysis ilgesnį laiką, kol nerangi laivybos rinka ras būdų susitvarkyti su padidėjusiais prekių srautais.

Kova su klimato kaita reikš naujus mokesčius?

Dėl augančių anglies dvideginio emisijų ir jų sukeliamos klimato kaitos vis dažniau yra pastebimi įvairūs ekstremalūs oro reiškiniai – audros, sausros, potvyniai ir kita. Ekstremalus oras vienareikšmiškai neigiamai veikia žemdirbystę, ir tai artimiausius keletą dešimtmečių prisidės prie maisto kainų nestabilumo.

Kova su klimato kaita irgi turi savo kainą. Europos darbotvarkė kovojant su klimato kaita yra labai ambicinga, anglies dvideginio taršos leidimų kainos matuojasi vis naujas aukštumas. Iki šiol žemės ūkis išvengė su klimato kaita susijusių mokesčių ir ūkininkams nereikėjo pirkti taršos leidimų, tačiau vargu, ar tai galės tęstis amžinai.

Žemės ūkis, o ypač gyvulininkystė yra atsakingi už didelę dalį CO2 emisijų, ir jei jos būtų apmokestinamos, tai, be abejo, pabrangintų gyvulininkystės produkciją. Be to, vis populiarėja idėja taikyti CO2 muitus, kurie papildomai apmokestintų importą, atsižvelgiant į produktų gamybos poveikį klimatui. 

Kaip atrodys maisto produktų kainos Lietuvoje?

Stebint Lietuvos vartotojų kainų indeksą, kol kas pasaulinių maisto žaliavų brangimo įtakos nematyti. Šių metų sausio mėnesį maisto kainos Lietuvoje buvo net šiek mažesnės nei prieš metus.

Tačiau čia svarbu pabrėžti, kad žaliavos sudaro tik dalį galutinės maisto produktų kainos, ir tokie veiksniai, kaip atlyginimai dažnu atveju turi net didesnės įtakos.

Be to, maisto kelias vartojo link yra ilgas, ir maisto žaliavų kainos paprastai galutinių produktų kainose atspindi tik po 6-8 mėnesių. O ir gamintojai nesėdi vietoje – jie stengiasi valdyti žaliavų kainų riziką ieškodami alternatyvų, nes žino, jog visų išaugusių produkto kaštų negalės permesti galutiniam vartotojui.

Tikėtina, kad žaliavų brangimas pasaulinėse rinkose padidins galutines maisto produktų kainas ir Lietuvoje, tačiau kainos prekių lentynose augs švelniau nei tarptautinėse rinkose.

Gera žinia ta, kad didysis žaliavų brangimas jau, tikėtina, yra praeityje – ūkininkai reaguoja į padidėjusias kainas, pasiūla reaguoja į padidėjusį rinkos apetitą, energijos ir transportavimo kainų poveikis išblės, ir metų eigoje maisto žaliavų kainos turėtų normalizuotis.