NVSPL primena: laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus.

NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

„Imunitetui nuo erkinio encefalito susiformuoti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Skiepų nereikėtų atidėti vasarai, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, vakcina neims veikti iškart. Tad specialistai rekomenduoja jau dabar pradėti skiepytis nuo šios pavojingos ligos ir be įtampos leisti laiką Lietuvos gamtoje“, – sako D. Bakša.

NVSPL nuo erkinio encefalito pasiskiepyti galima Vilniaus ir Kauno padaliniuose. Tam gydytojo pažyma nereikalinga, tačiau prieš skiepijimą rekomenduojame pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Svarbu nepamiršti, kad pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginus neseniai, apie jas mažai žinoma, tad ir jų diagnostika yra sudėtinga.

Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pavyzdžiui, Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, Q karščiavimą, tuliaremiją. Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos gamtoje.

Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai. Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto.

Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.

Laboratorijos specialistai primena, kad riziką sumažinti galima vengiant aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengus šviesių spalvų drabužiais ir palikus kuo mažiau atvirų vietų. Reikėtų naudoti ir repelentus, o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės.

Erkių taikiniais gali būti ir šiltakraujai gyvunai – šunys, katės. Jie po įkandimo gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.

Svarbu žinoti tai, kad ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu pasitikrinti.

NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė sako, kad per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus.

„Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito. Ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos“, – sako NVSPL atstovė.

Be molekulinių babeziozės ir erlichiozės nustatymo metodų yra ir kitų. Pavyzdžiui, įtariant babeziozę ar erlichiozę, galima atlikti kraujo tepinėlio tyrimą ieškant šių ligų sukėlėjų.

SVARBU ŽINOTI

*Babeziozė*.	Šia liga paprastai serga gyvūnai: šunys, arkliai, galvijai. Užsikrėsti gali ir žmonės. Patekę į žmogaus organizmą parazitai užkrečia ir naikina eritrocitus – raudonuosius kraujo kūnelius, dėl ko žmonės gali susirgti hemolizine anemija, kurios vieni iš požymių yra odos pageltimas ir tamsios spalvos šlapimas. Nors daugumai žmonių, užsikrėtusių babezijomis, nepasireiškia jokie simptomai, tai gali būti gyvybei pavojinga liga, ypač vyresniems, turintiems silpną imunitetą žmonėms, sergantiems kitomis ligomis.Babeziozės komplikacijos gali sukelti žemą ar nestabilų kraujo spaudimą, trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimą, kraujo krešėjimo sutrikimą, plaučių, inkstų, kepenų veiklos sutrikimą bei mirtį.Įprasti simptomai, pasireiškia po 1–6 savaičių po erkės įsisiurbimo, ir yra panašūs į gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, kūno skausmai, apetito praradimas, pykinimas, nuovargis.Liga yra nustatoma kraujo tyrimu ir gydoma antiparazitinių vaistų ir antibiotikų kombinacija, sunkiais atvejais papildomai taikant kitus gydymo metodus (pvz., kraujo perpylimą).Parazitą užsikrėtusi erkė perduoda žmogui per 36-48 val.
*Anaplazmozė*.	Ją sukelia erkių pernešamos bakterijos, kurios užkrečia baltuosius kraujo kūnelius ir ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–2 savaitėms nuo erkės įkandimo (nuo 5 dienų iki 21 dienos). 70–95 proc. žmonių pakyla temperatūra virš 38o, tik 2 proc. žmonių pasireiškia bėrimas.Dažniausi simptomai – karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, šaltkrėtis, kosulys, pykinimas, pilvo skausmai, orientacijos sutrikimas, retais atvejais – bėrimas.Anaplazmozę yra sunku diagnozuoti dėl nespecifinių ir įvairiai pasireiškiančių simptomų.Ši liga gali sukelti itin sveikatai pavojingas komplikacijas (kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą, neurologines problemas ir kt.) ar net baigtis mirtimi (7–10 proc.). Ligos sunkumas priklauso nuo paciento imuninės sistemos būklės ir kitų ligų. Efektyviausiai liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu. Jei antibiotikai skiriami per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai praeina per kelias paras.
*Erlichiozė*	Ja serga ir gyvūnai, ir žmonės. Simptomai yra panašūs į gripą ir gali pasirodyti praėjus 1–3 savaitėms po erkės įkandimo. Be minėtų babeziozės požymių, sergant erlichioze dar gali būti veido hiperemija, sklerų kraujagyslinė injekcija. Infekcijos patekimo vietoje gali susiformuoti opelė, vėliau pasidengianti tamsiu šašu. Daugeliu atvejų pasireiškia bėrimas – pasireiškia 60 proc. vaikų ir 30 proc. suaugusiųjų.Kai kurie žmonės gali pajusti tik lengvus šios ligos simptomus ir pasveikti be medikų pagalbos. Kartais išvis nebūna jokių simptomų.Tačiau, jei jie užsitęsia, liga gali pasireikšti kraujavimo sutrikimais, centrinės nervų sistemos pažeidimais bei kvėpavimo sunkumais ar sukelti mirtį, jei nėra tinkamai gydoma. Ypatingai erlichiozė yra pavojinga pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi arba jiems taikoma imunosupresinė terapija. Ši liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu ir kitais tetraciklinais. Jei pradedama gydyti per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai palengvėja per 24–72 val. Negydant, kai kurie simptomai gali išlikti nuo 3 iki 11 savaičių.