Prasminga Knygnešio diena Paįstryje

Knygnešio diena Paįstryje (Panevėžio r.) paminėta negausiam būreliui asmenų būnant tik lauke. Buvo susirinkta Paįstryje, Žibučių gatvėje, prie knygnešiui Kastantui Baniui 2009 metais pastatyto stogastulpio. Atminties ženklo autorius tautodailininkas, istorikas Bronislovas Mažylis. Stogastulpis knygnešiui K. Baniui pastatytas buvusios trobelės vietoje

B. Mažylis kalbėjo pirmas ir papasakojo apie knygnešio K. Banio gyvenimą, šeimą, knygnešystę. Kraštotyrininkė Ona Striškienė pristatė pačios sukurtą lankstinuką „Kostantas Banys 1870-1930“.

K. Banio gimtinė buvo Panevėžio rajono, Bernatonių kaime. Manoma, kad jis turėjo aštuonis vaikus – po keturis iš pirmos ir iš antros santuokos. Knygnešys apie Bernatonius platinęs draudžiamą lietuvišką spaudą. Dukros Anelės Banytės–Kulbinės, gimusios 1922 m. ir sūnaus Petro Banio, gimusio 1924 m.. tvirtinimu du kartus buvo įkliuvęs žandarams, bet matyt mažai ką draudžiamo turėjęs, kad nebuvo teistas. Gręsiant pavojui jis buvo išvykęs į Ameriką, bet ten išbuvo neilgai, nes žmona parašė, kad grįžtų. Su pirmąja žmona turėjo keturis sūnus: Petrą; Kazį, Juozą, Stasį. Pirmoji žmona mirė anksti. Buvę K. Banio namai buvo nugriauti kasant Sanžilės kanalą.

K. Banys antrą kartą vedė paįstrietę Kriukaitę ir su ja vėl turėjo keturis vaikus. Uošviai Kriukai jiems buvo davę 27 arus žemės, kur Baniai buvo pasistatę dūminę grytelę. Šis namelis Paįstryje buvo nugriautas apie 1956 metus. Vėliau knygnešys versdavosi karbų (krepšių) pynimu ir pardavinėjimu. Apie 1930 metus Kostantas Banys bandęs ieškoti knygnešio pensijos. Apie tai buvęs pranešimas „Vyriausybės žiniose“, kur buvo nurodyta, kad tam trūksta įrodančių dokumentų. Tačiau K. Baniui mirus 1930 m. rugsėjo 3 d., dokumentų paieška nebeteko prasmės.

Su antrąja žmona turėjo sūnų Petrą, gyvenusį Panevėžyje. Dukra Anelė Kulbinė gyveno Panevėžio r., Bajoriškių kaime, kita dukra Ona Vasiliauskienė gyveno taip pat Miežiškių sen. Kulbagalio kaime. Dar vienas sūnus (vardas nežinomas) buvo psichiškai nesveikas, gyveno Paįstryje tėvų trobelėje, o apie 1954 metus buvo išvežtas į Rokiškio psihonerologinį pensionatą.

Paįstrio kapinėse aplankius knygnešio K. Banio kapą paisidalinta mintimis apie knygnešystę Lietuvoje, kaip unikalų pasaulyje analogų neturintį reiškinį. O. Striškišnė bendraminčiams pravedė žodinę mini viktoriną. Taikliausiai atsakiusieji buvo pamaloninti prizais.

Prie Knygnešio dienos paminėjimo prisijungė Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kršgalvienė, muziejininkas Virginijus Kiršgalvis, Paįstrio šviesuoliai Veronika ir Viktoras Mažyliai, Paįstrio kraštietė Loreta Pažemeckienė. Visi dalyviai pagerbė Paįstrio kapinėse palaidotus savanorius, lankydami jų kapus, uždegdami žvakes.

Aplankyti rašytojo (rašiusio emigracijoje) Kazimiero Barėno (Barausko) senelių, tėvų ir brolių Povilo ir Jono Barauskų šeimos kapai. Apie rašytoją, vertėją, leidėją, redaktorių K. Barėną plačiai kalbėjo O. Striškienė. Tą dieną buvo prisiminta, pagerbta skirtingu laikotarpiu gyvenusių, dirbusių, kovojusių asmenų atminimas.