Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

Arnoldas Gaudiešius, „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link.

Dar visai neseniai tvarūs sprendimai buvo laikomi papildomu žingsniu versle, kuris įmonėms pridėdavo reputacijos taškų, tačiau ir sudarydavo papildomas sąnaudas. Šiuo metu įsivyrauja priešinga tendencija – negalvojimas apie tvarumą gali neigiamai paveikti įmonės reputaciją ir galiausiai atsiliepti jos veiklos rezultatams.

Be formuojamos naujos valstybių politikos ir aktyvios visuomenės dalies reikalavimų, verslą keistis skatina ir finansų rinkoje vykstantys procesai, kuriuose vis labiau įsitvirtina su tvarumu susietas finansavimas.

Reikėtų išskirti kelias didžiausias tvaraus finansavimo kategorijas, tarp kurių yra žaliosios obligacijos, žaliosios paskolos bei naujausia tvaraus finansavimo forma – su tvarumu susietos paskolos (angl. SLL – Sustainability Linked Loan). Šio tipo paskolos gali tapti parankiu finansavimo būdu ir mūsų šalyje, ir vietos įmonėms jos gali būti pasiūlytos dar šįmet.

Skirtingi būdai panaudoti tvarų finansavimą

Esminis skirtumas tarp žaliųjų ir su tvarumu susijusių paskolų tas, jog žaliosiomis paskolomis gali būti finansuojamas konkretus turtas – elektromobilis, saulės elektrinė, energetiškai efektyvus pastatas. Jos gali būti naudojamos konkretiems įmonės tvarumo projektams įgyvendinti ir kitoms tvarios veiklos iniciatyvoms.  

Tuo metu su tvarumu susietos paskolos – tai įprastas finansavimas, kurį įmonė gali naudoti savo kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, kad ir apyvartinėms lėšoms, tik jo kainodara susiejama su tvarios veiklos rodikliais ir jų pokyčiu.

Tai paskatina įmonę siekti konkrečių ir pamatuojamų tvarumo tikslų ir padeda jai pagerinti savo tvarumo profilį. Iš esmės su klientu sutariama, kokių veiksmų jis imsis, kad ateityje jo verslas taptų tvaresnis. Pavyzdžiui, jei verslo įmonė pasiekia šiuos tikslus, ji gauna geresnes finansavimo sąlygas, o jei tų tikslų pasiekti nepavyksta – finansavimo kaina gali išaugti.

Daugiau kaip 80 proc. žaliųjų paskolų suteikiamos energetikos ir infrastruktūros projektams. Kaip rodo su tvarumu susietų paskolų statistika, jos yra tolygiau pasiskirsčiusios pagal sektorius, nes praktiškai kiekviename jų galima rasti su tvaria veikla susijusių tikslų, kurių būtų racionalu siekti naudojantis šio tipo finansavimu.

Keli tarptautiniai pavyzdžiai

Su tvarumu susietu finansavimu pasinaudojusių užsienio kompanijų praktika iliustruoja, kokių tikslų verslas gali išsikelti. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių gamintoja „Volvo“, šių metų pradžioje užsitikrinusi 1,3 mlrd. eurų tvaraus finansavimo liniją, įsipareigojo iki 2025 m. sumažinti savo gaminamų automobilių anglies dvideginio emisiją 40 proc. ir pasiekti, kad kas antras bendrovės parduotas automobilis būtų varomas elektra.

Didžiausia pasaulyje gėrimų gamintoja „InBev“, užsitikrinusi apie 10 mlrd. JAV dolerių finansavimą, įsipareigojo iki 2025 m. naudoti energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių, pereiti prie 100 proc. perdirbamų arba grąžinamų pakuočių, užtikrinti vandens prieinamumą su jo trūkumu susiduriančiose bendruomenėse.

Nors aplinkosaugos ir socialiniai tikslai daug dažniau yra integrali naujai besikuriančių verslų dalis, su tvarumu susijęs finansavimas, kaip rodo šie paminėti pavyzdžiai, gali tapti ir rinkoje gerai įsitvirtinusių bendrovių DNR dalimi.

Tvarumas gali tapti tokią pačią vertę turinčiu rodikliu, kaip ir gamybos ar pardavimų tikslai. Įmonei „žalėjant“, ji gauna apčiuopiamos finansinės naudos – palankesnę skolinimosi kainą.

Laukiantys namų darbai

Su tvarumu susietą paskolą siekiančios gauti įmonės turėtų būti pasirengusios į savo veiklos strategiją įtraukti tikslus, kurie atitiktų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ar Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nuostatas. Jos taip pat turėtų numatyti būdus tikslams išmatuoti.

Nors su tvarumu susietos paskolos pasaulyje šiuo metu daugiausiai orientuotos į didelių bendrovių poreikius, atsižvelgiant į vietos rinką, kai kurie finansuotojai, pavyzdžiui, „Swedbank“ yra pasirengęs adaptuoti procesus ir sudaryti galimybę dėl tokio finansavimo kreiptis įvairaus dydžio ir veiklos profilio įmonėms.

Pabaigai reikėtų akcentuoti, kad su tvarumu susietos paskolos yra komercinę vertę turintis pasiūlymas. Pagrindinė jo nauda verslui – palankesnė skolinimosi kaina, kai jis savo realiais veiksmais parodo progresą, siekiant tvaresnės veiklos. Be to, aiškiai apibrėžti įsipareigojimai dėl tvarumo įmonei gali padėti pasiekti geresnių rezultatų šioje srityje ir sustiprinti jos reputaciją.

Šios paskolos naudingos ir finansuotojui, kuris gali užmegzti ilgalaikius santykius su verslu, orientuotu į ateities perspektyvą ir pasirengusiu prisidėti prie visiems aktualių problemų sprendimo.