Lietuvių aukojimo įpročiai: moterys aukoja dažniau, vyrai – didesnes sumas

Šią vasarą vykstančio tvarumo projekto „17“ vieni iš partnerių – Aukok.lt ir organizacija „Maisto bankas“ – pastebi, kad nors aukojimas Lietuvoje dar nėra tapęs tradicija, gyventojų dosnumas kasmet auga. Nevyriausybininkai teigia, kad labiausiai džiugina tai, kad žmonės patys vis aktyviau prisideda prie organizacijų veiklos, įsitraukia į savanorystę, padeda skleisti žinią apie egzistuojančias problemas.

Palaipsniui iš paskutinių pozicijų Lietuva juda ir pasauliniame aukojimo reitinge „Charities Aid Foundation“. Naujausioje praėjusių metų apžvalgoje Lietuva yra 99 vietoje iš 114 pasaulio valstybių. Tuo metu ankstesnėje apžvalgoje ji buvo trečioje nuo galo pozicijoje. Geriausiai mūsų šalies gyventojams pernai sekėsi, kai kalbama apie savanorystei skiriamą laiką (65 vieta). Pagal pinigines aukas Lietuva yra 74 vietoje, o vertinant pagalbą svetimam nelaimės ištiktam žmogui – 88.

Specialistai pabrėžia, kad tokie rezultatai stebinti neturėtų, nes Lietuvoje aukojimo tradicijos dar tik įgauna formą, o pagalbą teikiančios nevyriausybinės organizacijos kantriai skleidžia filantropijos idėjas, ieško būdų reikalingai paramai surinkti ir žmonių dėmesiui patraukti.

Krizė paskatino aukas

Aukok.lt duomenimis, jų portale paramą socialiniams projektams kasmet skiria tiek fiziniai asmenys, tiek verslo įmonės. Vis dėlto daugiausiai paaukoja geros valios žmonės – tai sudaro apie 85 proc. visos metinės paramos sumos, surenkamos per portalą. Pasak Aukok.lt prekės ženklo vadovės Živilės Pikturnaitės, remiantis tyrimais, moterys Lietuvoje linkusios aukoti dažniau ir mažesnėmis sumomis, vyrai – rečiau, bet skirti didesnes sumas. Vidutinė vieno asmens paaukota suma portale Aukok.lt praėjusiais metais siekė 29 eurus.

„Pernai pasiekėme aukojimo rekordą – portale Aukok.lt buvo surinkta 906 tūkst. eurų. Tai yra net 2,5 karto daugiau nei ankstesniais metais. Pandemija atskleidė, kad lietuviai yra linkę aukoti, krizės akivaizdoje labai gerai moka mobilizuotis ir susitelkti dėl bendro tikslo – kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis spręsti socialines problemas“, – sako Ž. Pikturnaitė.

Didesnio palaikymo per pandemiją sulaukė ir organizacija „Maisto bankas“. Anot jos vadovo Simono Gurevičiaus, daugiau aukojo tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės. Praėjusių metų duomenys rodo, kad 33 proc. „Maisto banko“ pajamų buvo surinkta iš verslo, 17 proc. – iš fizinių asmenų, visa kita – iš Europos socialinio fondo agentūros, savivaldybių ir kitų valstybinių įstaigų, Europos maisto bankų federacijos ir ūkinės veiklos.

Pasakoja apie skurdą ir maisto švaistymą

„Negalime praleisti nė vienos progos kalbėti žmonėms apie maisto švaistymą. Tai yra milžiniška ekologinė problema, bet ne visi dar tinkamai įvertina jos mastą, tad būtina kuo daugiau apie tai kalbėti“, – priežastis prisidėti prie projekto „17“ vardina „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius.

„Maisto bankas“ kartu su projekto iniciatoriais „Swedbank“ šiame projekte siekia atkreipti dėmesį į antrąjį Jungtinių tautų (JT) darnaus vystymosi tikslą. Jo esmė – panaikinti badą, stabdyti maisto švaistymą, skatinti sveikesnę mitybą bei mažiau teršiantį žemės ūkį. Projekto „17“ dalyviai, kurie Vilniaus centre ir Senamiestyje keliauja po skirtingus objektus, viename iš jų gali pamatyti, kaip buvo kuriama menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacija „Foodprint”. Vokiečių g. esantis objektas ir pati instaliacija atskleidžia, kokį atspaudą palieka švaistomas maistas, ir kviečia vartoti atsakingai.

Aukok.lt yra projekto partneriai, pristatantys pirmąjį Darnaus vystymosi tikslą, kuriuo siekiama panaikinti skurdą pasaulyje, užtikrinti socialinę apsaugą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Projekto „17“ objektu tapo T. Kosciuškos g. atsiradęs piešinys, kuriame įamžinta ledų porcija su užrašu „1,56 Eur“. Vieni tiek pinigų gali lengvai skirti ledų porcijai, o daugiau nei 9 proc. pasaulio gyventojų už šią sumą stengiasi pragyventi visą dieną.

„Siekiame atkreipti dėmesį į skurdo problemą bei parodyti, kad ir Lietuvoje skurdas, nors kasmet mažėjantis, tačiau toli gražu dar neišnykstantis. Kiekvienas žmogus, apsilankęs šiame objekte, gali ne tik daugiau sužinoti apie tai, bet ir prisidėti prie problemos sprendimo – paaukoti „Gelbėkit vaikus“ organizacijai, globojančiai per 1000 vaikų visoje Lietuvoje. Skirdami paramą šiam projektui portale, padovanosite vaikų dienos centrus lankantiems vaikams psichologo konsultacijas, edukacines programas ir padėsite įsigyti reikalingas mokyklines prekes“, – pasakoja Aukok.lt prekės ženklo vadovė Ž. Pikturnaitė.

Speciali projekto mobilioji programėlė padės ne tik surasti šį piešinį, skatinantį susimąstyti apie gyvenimą skurde, bet ir patogiai paaukoti norimą sumą situacijai keisti. Programėlėje taip pat yra sužymėti ir kiti maršrute esantys objektai, pateikiami specialūs testai, skatinantys sužinoti daugiau apie tvarumą.

Pažintinis tvarumo projektas „17“, kurį inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje ir palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių 17 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Daugiau apie projektą galima sužinoti www.septyniolika.com, taip pat atsisiųsti programėlę „Septyniolika“ iš „Google play“ arba „App store“ platformų.