Ko prašo telefoniniai sukčiai?

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą. Dalijamės tipiniais tokių pokalbių scenarijais.

„Svarbiausia taisyklė, kurią būtina įsiminti: nei bankų, nei kitų teisėtai veikiančių institucijų ar organizacijų atstovai niekada skambindami neprašo atskleisti konfidencialių asmeninių duomenų. Dažnu atveju sukčiai, gerai išmanantys žmogaus psichologiją, gąsdina gyventojus, kuria stresines situacijas, skubina ir verčia apsispręsti nedelsiant. Skubėti tokiu atveju nevalia, į skambinančiųjų prašymus visada reikia atsakyti neigiamai ir kuo greičiau baigti pokalbį, o jei kilo abejonių, patiems paskambinti į banką oficialiais kontaktais ir pasiteirauti, ar iš tiesų pasakojama situacija yra reali“, – teigia Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

Pateikiame keletą tipinių pavyzdžių, kaip telefoniniai sukčiai bando apgauti savo aukas. Verta atsiminti, kad pastaruoju metu telefoniniai sukčiai dažniausiai į gyventojus kreipiasi rusų kalba.

Praneša apie neva atliekamą mokėjimą

– Laba diena. Skambiname Jums iš SEB banko. Jūsų sąskaitoje pastebėjome įtartinų sandorių, keletą įtartinų pervedimų. Ar galite patvirtinti šiuos mokėjimus, jei juos atliekate jūs? – kreipiasi sukčius ir tęsia toliau. – Šiuo metu yra daug sukčiavimo atvejų, todėl visi lietuviškai kalbantys konsultantai yra užsiėmę. Aš dirbu su rusakalbiais klientais, o savo anketoje nurodėte, kad su jumis galima susisiekti ir rusų kalba. Kol lietuviškai kalbantis konsultantas atsilaisvins, jūsų lėšos jau gali iškeliauti pas sukčius, todėl turite nedelsdami patvirtinti, ar tikrai jūs atliekate šiuos mokėjimus.

Dažnu atveju, jei gyventojas linksta nutraukti tokį pokalbį, sukčiai ištraukia paskutinį savo kozirį.

– Tada jūs patvirtinate, kad jūs ir atliekate tuos įtartinus mokėjimus. Jei jie bus atlikti, jūsų sąskaitoje neliks lėšų.

Eksperto komentaras

„Kurti stresinę situaciją, grasinti, kad visi sąskaitoje esantys pinigai kažkur dings, yra įprasta sukčių taktika, – aiškina D. Uosytė. – Svarbu suprasti, kad mokėjimo operacijų be kliento patvirtinimo atlikti neįmanoma. Net ir tais atvejais, jei apsipirkus nesaugiose elektroninėse parduotuvėse paskui bus bandoma pasinaudoti jūsų mokėjimo kortelės duomenimis, tokias lėšas, jei mokėjimo patys nebūsite patvirtinę programėlės „Smart-ID“ kodais ar mobiliuoju parašu, bus galima susigrąžinti pagal „Mastercard“ ir „Visa“ taisykles. Tačiau, jei klientas atskleidžia sukčiams savo mokėjimo kortelių duomenis, interneto banko atpažinimo kodą ir „Smart-ID“, slaptažodžių generatoriaus, mobiliojo parašo kodus, mokėjimas yra laikomas tinkamai autorizuotu, ir susigrąžinti lėšas gali būti labai sudėtinga arba nebeįmanoma. Momentiniai mokėjimai tarp bankų yra atliekami akimirksniu, ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą. Svarbu paminėti tai, kad banko sistemose kortele atliktas mokėjimas po kliento patvirtinimo dar kurį laiką gali būti matomas kaip rezervuotas ir bankas kliento prašymu gali bandyti naikinti rezervaciją, tačiau tokia įmoka, jei jau yra patvirtinta paties kliento, dažniausiai bus nurašyta iš kliento sąskaitos ir iš esmės jau yra atitekusi sukčiams“.

Išgauna svarbią informaciją

 –  Ar neseniai mokėjote internetu? – toks klausimas iš nepažįstamo numerio žmogų pasiekia tik įžengus į viešbučio kambarį užsienyje. – Jus trukdome iš SEB banko saugumo padalinio.

Nors gali atrodyti kaip sutapimas, tačiau toks tik ką atostogų išvykęs žmogus iš tiesų gali būti neseniai mokėjęs internetu,  pavyzdžiui, rezervavęs viešbučio kambarį, mokėjęs už automobilio nuomą. Jei tokiu atveju atsakysite teigiamai ir patvirtinsite, kad neseniai mokėjote ir patys nurodysite, kam buvo skirtas mokėjimas, sukčiams tai bus puiki dingstis toliau įtikinamai tęsti pokalbį.

–  Kadangi iš tiesų mokėjote, netrukus sujungsiu jus su mūsų saugumo specialistu, –  sako sukčius ir perjungia skambutį kitam.

– Šiuo metu pinigai yra pervedami iš jūsų banko sąskaitos. Jeigu jūs to nedarote, mums reikalingi jūsų duomenys, kad sustabdytume šią operaciją“, –  tęsia kitas „saugumo specialistas“.

Eksperto komentaras

„Žinoma, sukčiai negali žinoti, kokius mokėjimus internetu žmogus yra atlikęs ar turėti informacijos, kur jis šiuo metu yra. Kita vertus, kartais tokią informaciją apie save viešai paskelbiame patys, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose žymėdami save oro uostose ar viešbučiuose. Būna, kad sukčiai būtent skambučio metu ir sužino reikiamą informaciją – kaip ir šiame pavyzdyje, jei žmogus pats patvirtina, kad atliko tam tikrą mokėjimą ar atskleidžia, kad šiuo metu yra užsienyje, tai puiki informacija nusikaltėliams toliau tęsti įtaigų pokalbį. Todėl visada svarbu būti atidiems ir atsargiai skelbti informaciją apie save, kuri gali būti naudinga sukčiams, nepateikti jos paties pokalbio metu“, – sako D. Uosytė.

Gąsdina ir grasina baudomis

– Laba diena, skambiname jums iš Asmens duomenų apsaugos organizacijos. Ar jūs kada nors atlikote kriptovaliutų operacijas? Jūsų vardu yra atidaryta kriptovaliutų sąskaita ir atliekamos operacijos, tačiau, jei to nedarėte, svarbu stabdyti operacijas. Ar jūs šiuo metu prie kompiuterio? – klausia sukčius.

Jei tokiu atveju atsakysite, kad nesate prie kompiuterio, numanydami, kad tai gali būti sukčiai, tikėtina, kad taip paprastai jų neatsikratysite ir vėliau vėl būsite atakuojami skambučiais. Sukčiai dažnai naudoja ne tik skambučius telefonu, bet ir programėle „WhatsApp“, „Viber“, prisistato atstovais iš tarptautinės kovos su pinigų plovimu tarnybos, dažnai skambina į darbo pabaigą arba vakare.

– Šiuo metu labai suaktyvėjo sukčiavimas, – tęsia vėl paskambinęs sukčius. Mūsų duomenimis, jūsų vardu atidaryta kriptovaliutų sąskaita, kurioje atliekamos 100 tūkst. eurų vertės operacijos. Greičiausiai sukčiai naudoja jūsų duomenis, ir jūs turite imtis veiksmų, kad šios operacijos būtų kuo greičiau sustabdytos. Jūsų duomenis sukčiai greičiausiai gavo iš elektroninių parduotuvių ar viešbučių, automobilių nuomos rezervavimo svetainių. Jei nieko nedarysite, informacija apie šias operacijas nukeliaus į Europos Centrinį Banką, kuris informuos institucijas, atsakingas už kovą su pinigų plovimu Lietuvoje. Šios institucijos informuos bankus ir per 50 minučių visos jūsų sąskaitos visuose bankuose bus blokuotos, jums grės baudžiamoji atsakomybė už pinigų plovimą, – tęsia sukčiai ir prašo instaliuoti programėlę, kuri suteiks nuotolinę prieigą prie jūsų kompiuterio, neva tam, kad greičiau būtų sustabdytos neteisėtos operacijos.

Eksperto komentaras

„Tokiais atvejais sukčiai kelia stresinę situaciją, manipuliuoja gerai žinomais institucijų vardais ar aktualijomis, skubina imtis veiksmų nedelsiant. Paminėdami laiką, skaičius – 50 minučių, 100 tūkst. – teikia neva konkrečias detales ir siekia dar labiau įbauginti“, – pasakoja SEB banko Prevencijos departamento vadovė.

Anot jos, panaši taktika dažnai naudojama ne tik sukčių, informuojančių apie neva atliekamas neteisėtas operacijas, bet ir investicinio sukčiavimo schemose.

„Pirmiausia potenciali auka supažindinama su investavimo galimybėmis, didžiuliu tikėtinu pelnu ir nauda, o tada sukeliama stresinė situacija ir spaudimas. Pasirodo, kad tik vieni investicijų specialistais prisistatę asmenys žino apie netrukus numatomą staigų kainų kilimą – jei atidėliosite, praleisite galimybę užsidirbti. Investiciniai sukčiai prašo atskleisti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis, dažnu atveju – kviečia kompiuteryje ar telefone įdiegti įvairias programas, o viskas, ką klientas turi padaryti, tai patvirtinti  mokėjimus į investicinius fondus, naudodamas programėlės „Smart-ID“ kodus“, – sako D. Uosytė.