„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: tęsiasi gero gyvenimo krizė

Besitęsianti pandemija visai nebeslopina daugelio šalių ir ekonomikos sektorių augimo – ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo daugelį prognozių. „Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad vis dažniau ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, o vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla.

Viruso poveikis ekonomikos augimui – minimalus

Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, nors ne viena Europos šalis išgyvena dar vieną pandemijos bangą, pavyzdžiui, Latvijai teko įvesti griežtus veiklos suvaržymus − tai turi vis mažiau įtakos ekonomikos augimui.

Rengdami prognozes „Swedbank“ ekonomistai vis dar neatmeta tikimybės, kad naujos viruso atmainos gali paaštrinti pandemiją, tačiau remiasi labiausiai tikėtina prielaida – neigiamų ekonominių pasekmių ji nebeturės.

„Ekonomistai dar kartais kalba apie atsigavimą, o politikai svarsto pagalbos bei paramos priemones, tačiau tampa akivaizdu, kad daugelis Vakarų valstybių ne atsigauna, o patiria seniai nematytą ekonomikos spurtą ir klestėjimą. Matome rekordiškai augančias gyventojų pajamas, santaupas ir perkamąją galią, kurios niekaip nepasiveja pasiūla. Esant tokioms aplinkybėms, jaučiame ir klasikines šalutines pasekmes – į dešimtmečius nematytas aukštumas pakilusią infliaciją“, − sako N. Mačiulis.

Tiesa, ekonomistas pripažįsta, kad šiame kontekste lieka ir nemažai pralaimėjusių, kurie negavo galimybės džiaugtis pajamų augimu arba apskritai prarado darbą.

„Nemažai vartotojų patiria tai, ką galima vadinti gero gyvenimo krize – jiems tenka sukti galvą, kur pirkti antrąjį būstą, kur investuoti siekiant didesnės grąžos, ką daryti pusmetį eilėje laukiant naujausio automobilio ar išmaniojo įrenginio. Kita dalis visuomenės jaučia tik neigiamas šio klestėjimo pasekmes – į rekordines aukštumas kylančias dujų, elektros, daugelio vartojimo prekių ir paslaugų kainas“, − išsiskiriančias tendencijas komentuoja N. Mačiulis.

Horizonte – didesnės palūkanos ir nauji debesys

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad po šių metų spurto JAV ir euro zonos ekonomikos neišsikvėps ir 2022 metais, ir jų augimas turėtų viršyti 4 procentus. Prognozuojama, kad stabilizuojantis žaliavų ir normalizuojantis energijos išteklių kainoms, infliacija euro zonoje turėtų atslūgti antrąjį kitų metų pusmetį.

N.Mačiulio teigimu, vis sunkiau rasti priežasčių, kodėl JAV ekonomikai reikėtų tokios skatinančios pinigų politikos, todėl tikimasi, kad jau kitais metais federalinių rezervų sistema pradės kelti palūkanas. Tuo tarpu Europos Centrinis Bankas, prognozuojama, ignoruos padidėjusią infliaciją, tikėdamas jos laikinumu, todėl palūkanos nuo istorinių žemumų pakils tik 2024 metais.

„Vis tik negalime atmesti tikimybės, kad įsibėgėjus atlyginimų augimui pradės pildytis dar didesnės infliacijos lūkesčiai – tai priverstų centrinius bankus reaguoti greičiau. Ir tai nebūtų blogas scenarijus, tačiau sparčiau nei manyta nuo dugno kylančios palūkanos galėtų sukelti nemažų svyravimų finansų ir nekilnojamojo turto rinkose“, − atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Ekonomistų vertinimu, išskiriant pagrindines rizikas šiuo metu reikia kalbėti apie Kinijos ekonomikos transformaciją, kuri gali turėti pasekmių likusiam pasauliui.

„Kinija iškėlė naujus prioritetus, ir panašu, kad dabar svarbiausia ne kuo spartesnis ekonomikos augimas, o gyventojų ir įmonių priklausomybės nuo skolos mažinimas bei pajamų nelygybės problemos sprendimai“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, šiemet jau buvo matyti veiksmų, sukrėtusių ne vieną naujų technologijų sektorių bei prikirpusių NT vystytojų sparnus. Jei Kinija nesuvaldys šių sudėtingų procesų, neigiamos jų pasekmės bus jaučiamos ir kitoje Didžiosios kinų sienos pusėje.

Lietuvos ekonomikos klestėjimas tęsiasi

„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 5,0 procento. Kitų metų augimo prognozė buvo šiek tiek sumažinta iki 3,3 procento, o 2023 metais tikimasi panašaus augimo.

„Kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, jei kažkas šiemet slopino Lietuvos ekonomikos augimą, tai buvo ne pandemija ar silpna paklausa, o sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės ir darbuotojų trūkumas. Kitais metais matysime tolygesnį ir platesnio masto augimą – liks vis mažiau neigiamai paveiktų sektorių, toliau sparčiai didės užimtumas ir atlyginimai“, − sako N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet 11 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs 8,4 procento, tačiau išlieka tikimybė, kad dar vienerius metus galime matyti dviženklį atlyginimų augimą. Nors vidutinė metinė infliacija kitais metais Lietuvoje visai neatslūgs ir sieks 4,4 procento, dėl sparčiai augančių atlyginimų ir pensijų daugelis gyventojų džiaugsis perkamosios galios augimu.

„Darbuotojams tai aukso amžius – jų trūksta visuose sektoriuose, o turintys tinkamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties darbuotojai gali nesunkiai rinktis darbdavius ir darbo vietas. Nors nedarbo lygis kitais metais dar viršys 6 procentus, darbuotojų trūkumo problema dar labiau aštrės“, − teigia N. Mačiulis.

Pasak jo, turėtų būti svarstomos visos priemonės – nuo efektyvesnių perkvalifikavimo ir motyvacijos kėlimo programų iki kvalifikuotų emigrantų ir imigrantų pritraukimo. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomikos sėkmė buvo paremta didėjančiu eksportuotojų konkurencingumu, o darbuotojų trūkumas ir netvarus darbo sąnaudų augimas gali jį pakirsti.