Katastrofinio vėjo iššūkiai elektros tinklams: daugiausia gedimų – trumpalaikiai, jie pašalinti du kartus greičiau nei prieš metus

Bendrovės Energijos skirstymo operatorius (ESO) duomenimis, dėl šalį užklupusio ir katastrofinį greitį pasiekusio vėjo su elektros tiekimo sutrikimais per penkias dienas susidūrė apie 400 tūkst. vartotojų.  Tuo metu ilgiau nei 12 val. su gedimais susidūrė vos 2 proc. klientų. Iš visų paveiktų klientų net 59 procentams elektros tiekimas buvo atstatytas greičiau nei per 3 minutes, pasitelkus automatizuotus sprendimus. Palyginti su 2021 m. žiemą šalį sukausčiusiu rekordiniu snygiu arba su 2020 m. kovą siautusia audra „Laura“, šį kartą vienas gedimas vidutiniškai pašalintas per maždaug du kartus trumpesnį laiką.

„Dvi didelės audros per penkių dienų laikotarpį patvirtina, jog gamtos stichijos stiprėja ir dažnėja. Gedimus pavyko pašalinti efektyviai, tai patvirtina, kad pažanga greitai atkuriant elektros tiekimą gyventojams tikrai padaryta. Tęsiame oro linijų keitimą į požemines, kabeliuojame ruožus, kurie atsijungia dažniausiai ir aptarnauja daugiausia gyventojų. Deriname šias priemones su automatizavimu. Taip pat šaliname pavojingus medžius – tai reikia sistemingai tęsti, nes pati gedimų esmė nėra stiprus vėjas, o dėl jo griūnantys medžiai“, – sako ESO vadovas Mindaugas Keizeris.

Pasak ESO atstovo, taip pat svarbus aspektas yra skaitmenizavimas arba kitaip tariant – nuotolinis ir automatinis linijų valdymas. Didžiajai daugumai gyventojų energijos tiekimą galima atkurti valdant skirstomąjį tinklą per nuotolį, šį kartą tai pavyko padaryti net dvejiems trečdaliams vartotojų.

„Nors su elektros sutrikimais susidūrė didelis skaičius elektros vartotojų, pasitelkę automatizuotas tinklo valdymo sistemas ir operatyviai išsiuntę brigadas šalinti rimtesnių gedimų į įvairias lokacijas, absoliučiai daugumai klientų elektros tiekimą atstatėme per pirmąsias 12 val. Po praėjusių metų snygio bei 2020 m. kovo mėn. audros pertvarkyti vidiniai procesai reaguojant į tokio tipo reiškinius, taip pat palankesnės gamtinės sąlygos, buvo galimybė privažiuoti prie gedimų vietos, leido situaciją suvaldyti per gerokai trumpesnį laiką“, – sako ESO vadovas.

Nuo penktadienio šalį siaubė katastrofinį lygį pasiekę vėjai – sausio 14 d. Ventės automatinėje meteorologijos stotyje užfiksuotas net 35,5 metrų per sekundę siekęs vėjo greitis. Dėl vėjo vartomų medžių su elektros tiekimo sutrikimais susidūrė panašus skaičius klientų, kaip ir per pernai žiemą užklupusią itin gausią šlapio sniego apdrabą.

Kaip rodo ESO duomenys, automatizuoti tinklo gedimų šalinimo sprendimai didesnei daliai klientų atstatyti elektros energijos tiekimą leido gerokai greičiau nei ankstesniais metais. Per mažiau nei 3 minutes elektros tiekimas buvo atstatytas 59 proc. klientų – šį rodiklį svarbu išlaikyti, teigia M. Keizeris.

Per pirmas 12 valandų elektrą namuose ar sodo nameliuose, ūkiniuose pastatuose, jau turėjo 98 proc. klientų. Ilgiau nei parą su elektros tiekimo sutrikimais susidūrė mažiau nei 1 proc. gyventojų. Daugiausia – nutolusių sodybų, namų sodų bendrijose savininkai, kurių dalis šaltuoju metų laiku šiuose pastatuose negyvena.

Vidutinė vieno gedimo šalinimo trukmė, palyginti su praėjusių metų snygio sukeltais elektros tiekimo sutrikimais, kuomet fiziškai nebuvo galimybės pasiekti gedimų vietas, sumažėjo daugiau kaip du kartus ir buvo kiek trumpesnė nei 10 val.

„Aišku tobulinamos ir vidinės priemonės, kaip orų prognozių modeliai, panaudojant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi principus, vertinimai kur tikėtina audra gali padaryti daugiausiai žalos tinklui. Taip galime mobilizuotis kaip tik įmanoma anksčiau ir būti toje šalies vietoje, kur mūsų labiausiai reikia“, – teigia M. Keizeris.

Šalinant gedimus kasdien įvairiuose šalies regionuose vienu metu dirbo daugiau nei 180 ESO bei rangovų brigadų. Prie gedimų šalinimo įvairiais lygmenimis iš viso prisidėjo virš 600 darbuotojų