„Swedbank“: smarkiai išaugo gyventojų lūkesčiai pensijos dydžiui – nuo realybės skiriasi du kartus

Per pastaruosius dvejus metus lietuvių pensijos lūkesčiai gerokai išaugo, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys. Didžioji dalis respondentų (73 proc.) nurodė, kad jų poreikius senatvėje galėtų patenkinti 700 eurų sumą viršijanti pensija. Analogiškoje apklausoje prieš dvejus metus tokią sumą buvo įvardiję kas antras apklaustasis (53 proc.).

„Nepaisant daugiau kaip 10 proc. siekiančio senatvės pensijų padidinimo šiais metais, gyventojų lūkesčiai dėl pensijos dydžio yra smarkiai išaugę. Tam įtakos galėjo turėti ir sparčiai didėję atlyginimai, ir pastaruoju metu stebima aukšta infliacija. Skirtumas tarp gyventojų norų ir realybės siekia apie 2 kartus“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Pasak T. Gudaičio, galvojantys apie jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje, jau dabar turėtų imtis papildomų žingsnių. Gyventojai gali rinktis kaupimą antros pensijų pakopos fonde, taip pat svarstyti apie investavimą per trečios pensijų pakopos fondus ar kitas finansų rinkos dalyvių siūlomas priemones.

Remiantis „Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais vidutinė pensija Lietuvoje siekė apie 414 eurų. Tokio dydžio pensija šiuo metu atitinka tik mažos gyventojų dalies norus ir poreikius.

„Mūsų tyrimas rodo, kad šiuo metu nuo 400 iki 600 eurų siekianti pensija tenkintų vos 1 iš 10 apklaustųjų. Palyginimui, 2020 m. atliktos identiškos apklausos duomenimis, tokių asmenų buvo 1 iš 4“, − komentuoja T. Gudaitis.

Norinčiųjų gauti pensiją nuo 600 iki 700 eurų dalis taip pat gerokai sumažėjo: 2020 m. tokių buvo 21 proc., o šiais metais tik 13 proc., rodo „Swedbank“ tyrimo rezultatai.

Kas penktas norėtų virš 1 tūkst. eurų pensijos

„Analizuojant pastarųjų trejų metų tyrimų duomenis, matyti, kad 2020 m. gyventojų lūkesčiai pensijai buvo šiek tiek sumenkę, o šiais metais jie smarkiai šoktelėjo į viršų. Tikėtina, kad norima gauti senatvės pensijos suma koreliuoja su tuo metu esančia gyventojų finansine situacija ir bendra ekonomine padėtimi“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Pavyzdžiui, 2019 m. žmonės dažniausiai įvardydavo, kad pageidauja 801-1000 eurų siekiančios pensijos, o 2020 m. pandemijos akivaizdoje lūkesčiai smuktelėjo iki 701-800 eurų sumos.

Pasak T. Gudaičio, šįmet gyventojų lūkesčiai vėl pastebimai ūgtelėjo, ir ypač padaugėjo norinčiųjų gauti didesnę kaip 1 tūkst. eurų sumą siekiančią pensiją. Tam įtakos galėjo turėti infliacijos šuolis, baiminantis, kad kylant kainoms gyventojų perkamoji galia mažės.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, pensijos, kuri siektų daugiau kaip 1 tūkst. eurų, dažniau tikisi 26 m. ir vyresni respondentai, taip pat respondentai, užimantys aukštesnes pareigas ir turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kaip pasiekti pageidaujamą pensiją

T.Gudaitis pastebi, kad išėjus į pensiją rekomenduojama būti užsitikrinus apie 70 proc. iki pensijos gautų pajamų lygio. Tai leistų gyventi pakankamai kokybišką gyvenimą ir neriboti pagrindinių savo poreikių, prie kurių gyventojai buvo įpratę gyvendami akyvų profesinį gyvenimą.

Pasak „Swedbank“ eksperto, šiuo metu valstybės mokama senatvės pensija sudaro vidutiniškai apie 40-45 proc. iki tol buvusių pajamų.

„Norėdami pasiekti rekomenduojamą 70 proc. pajamų lygį senatvėje, gyventojai turėtų kaupti II pensijų pakopoje ir papildomai nuo savo atlyginimo skirti 5-10 proc. pervedimams į III pensijų pakopą ar investavimui kitu būdu. Šie sprendimai daugeliui gali padėti pasiekti jų pageidaujamą pensijos dydį“, – sako T. Gudaitis.

Prie kaupimo II pensijų pakopoje prisideda ir valstybė, skirdama papildomą skatinamąją įmoką. Tuo tarpu kaupiant III pakopoje, galima pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 300 eurų nuo per metus sumokėtų įmokų.

Pasak T. Gudaičio, vis daugiau šalyje veikiančių įmonių, kaip motyvacinę priemonę darbuotojams, taip pat siūlo kaupti III pensijų pakopos fonduose ir pačios dengia dalį įmokų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2022 m. sausio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.