Mokytis darbo metu – prabanga ar nauja realybė?

Naujausios Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitos duomenimis, per ateinančius trejus metus pasaulyje bus automatizuota net 85 mln. dabartinių darbo vietų. Tačiau tai nereiškia, kad milijonai žmonių taps bedarbiais – skaičiuojama, kad vietoje senų, atsiras dar daugiau, apie 97 mln., naujų darbo vietų.

Tačiau, toje pačioje ataskaitoje teigiama, kad joms užimti reikės ir naujų kompetencijų. Todėl verslams patariama jau dabar užtikrinti darbuotojams galimybę tobulėti ir persikvalifikuoti.

Mokytis darbe – jau būtinybė

Anot Dovilės Moleikaitytės, „Tele2“ ugdymo ir mokymų vadovės, didžiosios kompanijos tokį pokytį numatė ir ėmė skirti daugiau dėmesio bei investicijų darbuotojų mokymams daug anksčiau.

„Lyderiaujantys verslai stengiasi pritraukti pačius geriausius darbuotojus, o jų jau seniai nebemotyvuoja vien atlyginimas. Galimybė kiekviename savo karjeros etape augti ir įgyti naujų kompetencijų yra daugelio profesionalų karjeros planuose. Todėl jie renkasi tokias darbo vietas, kuriose gali išlikti konkurencingais“, – sakė D. Moleikaitytė.

Tokios darbuotojų lūkesčių tendencijos pastebimos ir kasmetinių socialinio tinklo „LinkedIn“ tyrimų apie mokymąsi darbe išvadose. Jau 2019-aisiais net 94 proc. apklaustų darbuotojų teigė, kad jie ilgiau liktų dirbti įmonėje, kuri investuotų į jų tobulėjimą darbo metu.

Pasak D. Moleikaitytės, jos įmonėje nuolatiniai darbuotojų mokymai yra vertinami kaip būtinybė.

„Technologijų amžiuje viskas kinta sparčiai, taip pat ir kiekvieno iš mūsų įgūdžių vertė. Neveltui mokymasis visą gyvenimą UNESCO yra paskelbtas svarbiausiu švietimo principu. Šiuolaikiniame pasaulyje vertingiausios yra ne šiandienos profesinės žinios, bet gebėjimas jas atnaujinti rytoj“, – sakė D. Moleikaitytė.

Mokymų netrūksta: nuo streso valdymo iki karinių

D.Moleikaitytės teigimu, mokymus reikėtų vertinti kaip investiciją, galinčią padėti išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus.

„Bet kuriam verslui yra naudingiau išlaikyti esamą darbuotoją nei pritraukti naują. Vienas iš būdų tai padaryti – leisti darbuotojui savo karjerą auginti įmonės viduje: įgyti papildomų kompetencijų, gilinti turimas žinias ar persikvalifikuoti“, – teigė D. Moleikaitytė.

Pasak D. Moleikaitytės, mokymus darbuotojams įmonės turėtų tiesiogiai susieti ir su strateginiais savo verslo tikslais. Todėl jie turėtų būti kruopščiai planuojami, o rezultatai – matuojami.

„Kiekvieno darbuotojo situaciją patartina įvertinti individualiai ir nuspręsti, kokios mokymų metu įgytos žinios galėtų būti pritaikomos praktikoje. Taip pat numatyti, kokie nauji įgūdžiai ateityje bus reikalingiausi ne tik asmeninei darbuotojo karjerai, bet ir jūsų verslui“, – sakė D. Moleikaitytė.

Išsiaiškinus abipusius poreikius, anot jos, galima ir lengviau nuspręsti, kokių mokymų reikia visiems, o kurių – tik daliai darbuotojų.

„Jei kalbantis su darbuotojais ar komandų vadovais pastebime, kad kažkurių mokymų poreikis kartojasi, tuomet rengiame centralizuotus, skirtus didesnėms grupėms. Tačiau vis tik dažniau prireikia skirtingų, tinkamų konkrečių kompetencijų ugdymui ir reikalingų atskiroms darbo sritims“, – savo darbovietės patirtimi dalijosi D. Moleikaitytė.

Anot D. Moleikaitytės, mokymų pasiūlos šalyje užtenka, o jei kažkurių nėra – į pagalbą visuomet galima pasikviesti tos srities ekspertus.

Biudžetas – (ne)svarbu?

Panašu, kad didžiosios kompanijos darbuotojų mokymus ne tik planuoja iš anksto, bet ir numato jiems vis didesnius biudžetus.

Minėto „LinkedIn“ tyrimo duomenimis, „Amazon“ savo darbuotojų mokymams šiais metais ketina skirti daugiau nei 700 mln. dolerių, o bankas „JPMorgan Chase“ prie turėto 250 mln. dolerių vertės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plano pridėjo solidžią 350 mln. dolerių sumą.

Tačiau, D. Moleikaitytės nuomone, finansinės įmonės galimybės nėra svarbiausias veiksnys, kalbant apie efektyvų darbuotojų mokymą.

„Jei biudžetas ribotas – mokymuose ar konferencijose gali dalyvauti vienas darbuotojas, kuris vėliau pasidalytų naujomis žiniomis su kolegomis. Virtualioje erdvėje taip pat gausu nemokamų seminarų, paskaitų ir straipsnių. Be to, neretai puikių ekspertų galima rasti tiesiog įmonės viduje – darbuotojai gali labai daug išmokti iš savo bendradarbių“, – sakė D. Moleikaitytė.

Anot jos, tereikia pastebėti, kokias svarbiausias patirtis ir žinias sukaupę turi atskiri darbuotojai, o tuomet paskatinti bei suteikti jiems galimybę jomis pasidalyti.

„Žinoma, tokie darbuotojai patys turėtų jausti norą mokyti ir dalytis patirtimi su kitais. Pastebėjome, kad tokia veikla suteikia papildomos prasmės darbe ir tai gali būti dar vienas būdas motyvuoti, auginti ir išlaikyti darbuotojus“, – teigė D. Moleikaitytė.