7 patarimai, kaip netapti melagienų auka ir jų platintoju

Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Karinę invaziją Ukrainoje lydi ne mažiau intensyvūs veiksmai interneto erdvėje. Kasdien matome, kaip į virtualias kovas įsitraukia vis didesnė dalis gyventojų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kita vertus, net ir norint pagelbėti šiuo metu agresiją patiriančiai Ukrainai, dera pamąstyti, ką daryti, kad iš aktyvių pagalbininkų netaptumėme melagienų aukomis arba dar blogiau – jų platintojais.

„Kare kaip kare“, – skelbia sena prancūzų patarlė, primindama mums, kad informacinis karas vyksta ir jame naudojamos visos priemonės. Todėl mums, socialinių tinklų naudotojams, reikia išlikti budriems, vadovautis šaltu protu ir kritiniu mąstymu. Žemiau pateikiami patarimai, kaip orientuotis informacijos jūroje, kad nepadarytume žalos nei sau, nei kitiems.

Pasikeiskite slaptažodžius. Pagrindinė ir svarbiausia rekomendacija – laikytis kibernetinės higienos. Privalome žinoti, kad informaciniai karai smarkiai didina kibernetinių atakų tikimybę. Neramumais naudojasi ir piktavaliai, kuriems gali kilti noras įsilaužti į socialinių tinklų paskyrą, elektroninį paštą ar banko sąskaitą. Kadangi daugelis žmonių naudojasi galimybę susieti savo „Netflix“, „Spotify“, „Steam“, „Amazon“, „Paypal“ ir daugelį kitų profilių su „Google“ ar „Facebook“ slaptažodžiais, pasikeiskite juos nedelsdami. Rekomenduojama, kad naujasis slaptažodis būtų sudarytas iš ne mažiau kaip 11-13 simbolių, pramaišiui naudojant mažąsias, didžiąsias raidės, skaičius ir pan. Venkite lengvai nuspėjamų citatų iš žinomų knygų ar kino filmų, verčiau susikurkite tokį kodą, kurį žinosite tik jūs asmeniškai, bet nenaudodami asmeninių duomenų. Dar geriau, jeigu įjungsite kelių faktorių autentifikaciją (angl. Multi Factor Authentication), visos šios priemonės leidžia padidinti savo paskyrų saugumą.

Saugokitės netikrų pranašų. Socialiniame tinkle „Facebook“ kas mėnesį fiksuojama apie 2,9 mlrd. aktyvių vartotojų, „Youtube“ 2,3 mlrd., kitos platformos „Instagram“, „Twitter“, „WhatsApp“ turi daugiau kaip po 1 mlrd. vartotojų. Skaičiai tikrai labai dideli, tačiau IT saugumo specialistai perspėja, kad iki 35 proc. profilių socialiniuose tinkluose gali būti netikri, o karo metu jų procentinė dalis dar labiau išauga. Fiktyvios anketos gali būti sukurtos ne tik tam, kad skleistų informaciją, tačiau gali būti panaudotos ir vogti kitų žmonių fotografijas, profilius, vardus, pavardes ar kitus duomenis. Štai kodėl verta atidžiai stebėti, ką priimate į draugus, kokiomis nuorodomis dalinatės ir ant kurių dedate „patiktukes“.

Tikrinkite šaltinius. Net jei jūs ir norite pasidžiaugti bei pasidalinti nuoroda, kuri jums patiko, tikrinkite šaltinį, kuris ją skleidžia. Jeigu paskyra sukurta neseniai (mažiau nei prieš mėnesį) ir joje nėra jokios informacijos, išskyrus kelias nuorodas ir vos keletas draugų, galima daryti prielaidą, kad profilis yra fiktyvus. Lygiai tas pats galioja, jei profilyje randate nuorodą su daugybe „patiktukių“, tačiau komentarų beveik nėra, o profilio savininkas į juos neatsakinėja. Be to, naudinga peržiūrėti, kokia informacija iš šio profilio buvo platinama anksčiau – jeigu nuomonė akivaizdžiai skiriasi arba pasikeitė radikaliai, yra didelė tikimybė, kad paskyros autorius ar autorė propaguoja tik tai, kas populiaru su viltimi susikrauti populiarumą. Žinokime, kad populiarumas pats iš savęs nėra svarbus faktorius − už jo dažnai slypi noras formuoti nuomonę, rinkti sekėjus, o galbūt ir vogti jų duomenis. Patikimiausia yra sekti gerai žinomus ir pripažįstamus tradicinius informacijos sklaidos kanalus.

Nedalinkite savo dėmesio aklai ir nepasiduokite emocijoms. Dezinformacija yra informacinio karo dalis, jos tikslas – sėti paniką ir nepasitikėjimą oficialiais pranešimais. Visuotinių sukrėtimų metu žmonės yra įsitempę ir labiau reaguoja į nuotraukas ar vaizdo įrašus, kurie kelia stiprias emocijas. Tuo naudojasi informacinio karo dalyviai ir specialiai parenka tą informaciją, kuri jautri emociškai, kad sulauktų daugiau sklaidos. Nepamirškite, kad kiekviena jūsų reakcija ir pasidalijimas kilsteli paspaustos nuorodos reitingą į viršų – ji tampa matoma jūsų pažįstamiems, o vėliau – ir pastarųjų draugų ratui. Tokiu būdu net ir to nenorėdami mes galime prisidėti prie klaidinančios informacijos sklaidos ar netgi oficialių šaltinių diskreditavimo. Remkimės savo kritiniu mąstymu – jis gali padėti atskirti, kuri moneta yra tikra, o kuri – ne.

Atidžiai sekite viską, ką gaunate elektroniniu paštu. Net ir taikos metu kibernetinės saugos specialistai draudžia aktyvuoti laiškus, gautus iš nežinomo siuntėjo, ar atidaryti el. paštu gautas bylas, kurių pavadinimas ar plėtiniai yra neaiškūs. Nelaukiami laiškai su .exe, .zip, .vbs, .scr gali būti priemonė įsilaužti į jūsų kompiuterį ir užkrėsti jį virusu, kuris vėliau panaudos jūsų turimus duomenis kibernetinei atakai ar šantažui. Žinokite, kad virusas gali slėptis ir už mums įprastų .doc, .xls, .pdf ar .rtf plėtinių. Todėl gavę įtartiną laišką, netikrinkite jo, verčiau pasitarkite su IT saugumo specialistu arba ištrinkite jį nedelsdami.

Atnaujinkite privalomą programinę įrangą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės naudojasi savo nešiojamaisiais kompiuteriais darbe ir namuose, stebi informacinę erdvę 24 val. per parą, ekrane yra atsidarę gausybę langų, todėl vengia išjungti įrenginį ir perkrauti operacinę sistemą. Vengiant tai daryti, naudojama programinė įranga neatsinaujina, o taip didėja jūsų kompiuterio pažeidžiamumas. Tobulėjantys programišiai programinėje įrangoje kone kasdien atranda įvairių saugumo spragų, todėl šią įrangą gaminančios įmonės reguliariai siūlo atnaujinimus, kurie padeda didinti saugumą. Jeigu norite būti saugūs, nepamirškite perkrauti savo kompiuterių, planšečių ir telefonų, kad programinė įranga turėtų galimybę atsinaujinti automatiškai.

Tikrinkite, kam skiriate savo paramą. Jau ir Lietuvoje nuskambėjo atvejų, kada sukčiai bando pasinaudoti žmonių gerumu ir vietoje paramos Ukrainai sąskaitos nurodo asmeninę. Dėl tokių nusikalstamų veiklų bankai mūsų šalyje jau blokavo keliolika sąskaitų. Kad ir kaip būtų liūdna, karo metu žmonių moralė nebūtinai keičiasi į gera, todėl tokių bandymų sukčiauti skaičius potencialiai gali augti dar labiau. Dėl to patartina keletą kartų patikrinti, ar sąskaita, į kurią norite pervesti pinigus iš tikrųjų yra tokia, kaip nurodyta oficialiuose šaltiniuose. Pats geriausias būdas – nepasiduoti emocijai spaudžiant kažkieno pasidalintą nuorodą, o eiti tiesiai į oficialią paramos gavėjo svetainę internete ir ten rasti pirminius duomenis, reikalingus mokėjimo pavedimui atlikti.