Savivaldybės taryba: biudžetas, eksperimentai, kalnų pušys

Ketvirtadienį praktiškai be diskusijų patvirtintas Biržų rajono savivaldybės 2016 metų biudžetas. Politikų dėmesį smarkiau užkliudė tik religinių bendruomenių finansavimas, savarankiško gyvenimo namai, pušų sodinukai ir posėdžio medžiagoje opozicionierių aptiktos techninės klaidos.

Pagarsinta ir pribloškianti naujiena, kad pesticidus galima vežti į… stambiagabaričių atliekų aikšteles. Ją paskelbė rajono ekologija besirūpinantis buvęs savivaldybės administracijos direktorius.

Į penkioliktąjį šios kadencijos tarybos posėdį atvyko 21 tarybos narys. Dėl pateisinamų priežasčių nedalyvavo „valstietis“ Viktoras Kurganovas, respublikonas Linas Vaitkevičius ir liberalsąjūdietis Aidas Vaitkevičius.

Neseniai į amžinąją kelionę palydėtos tarybos narės Nijolės Šatienės kėdė buvo tuščia. Ant stalo, prie kurio dirbo šviesios atminties politikė, šią kadenciją nepraleidusi nė vieno posėdžio, gulėjo baltos rožės.

Posėdis pradėtas Nijolės Šatienės pagerbimu. Jos atminimui buvo skirti mero Valdemaro Valkiūno žodžiai, kuriais primintas paskutinis Nijolės Šatienės pasisakymas tarybos posėdyje. Sausio 28 dieną ji dar kalbėjo apie tikėjimą ir pasitikėjimą, kvietė balsuoti už Biržų miesto bendruomenės pasiryžimą veiklai. Vasario 18 – ąją vykusiame posėdyje politikės atminimas pagerbtas tyla.

Kas finansuos slaugytojų mokymus?

Tvirtinant savivaldybės 2016 – 2018 metų strateginį veiklos planą iškilo klausimas apie medikų mokymus. Gydytojas socialdemokratas Dalius Jakubėnas teiravosi, kodėl neskiriamos lėšos medikų kvalifikacijos kėlimui. Pasak gydytojo, tai itin aktualu minimalius atlyginimus gaunančioms slaugytojoms, iš menkų savo pajamų privalančioms kelti kvalifikaciją. Ligoninės ir poliklinikos steigėjas yra savivaldybė, kuri galėtų skirti lėšų medikų mokymui. Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė atsakė, kad galima planuoti ir medikų mokymus, tačiau svarstomame plane, pasak vedėjos, numatytas tik savivaldybės administracijos darbuotojų ir politikų mokymas. Pranešėja pastebėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigos gauna finansavimą ir iš to gali skirti lėšų mokymams. Taip pat, anot vedėjos, yra Europos Sąjungos fondai, kurių lėšomis finansuojami mokymai, tad poliklinika ir ligoninė gali stengtis išnaudoti ir šį lėšų šaltinį.

Jaunimo ir kaimo neskriaudžia

Patvirtintas 20092,754 tūkst. Eur Biržų rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto pajamų planas. Tiek pat numatyta ir išlaidų. Kaip visada, didžioji dalis asignavimų skirta švietimui (44,4 proc. visų išlaidų). Už biudžetą balsavo 16 tarybos narių.

Pritarimo neišreiškė V. Rinkevičius, A. Šimas, K. Armonas, R. Čigienė ir S. Griciūnienė.

Darbo partijos atstovo Daliaus Drevinsko manymu, sumažintas finansavimas jaunimo reikmėms ir kaimo rėmimui. Savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė paaiškino, kad tai netiesa. Įvertinus visas programas, jaunimas gaus daugiau lėšų negu praėjusiais metais, o kaimo rėmimo fondo lėšos liko tokio pat dydžio. Įspūdis, kad kaimui parama sumažėjo, susidaro todėl, kad praėjusiais metais dalis šio fondo papildomų lėšų buvo skirta sudegusių Kupreliškio kaimo bendruomenės namų atstatymui.

Skirmantė Griciūnienė klausė, ar biudžete numatyta 600 tūkst. eurų bendrovei „Biržų vandenys“, kad ši grąžintų pinigus paramos agentūrai.

D. Šarkūnienė atsakė, kad biudžete tokių lėšų nenumatyta.

„Tai yra ginčas. Nėra taip, kad privaloma tuos pinigus grąžinti“, – patikslino meras V. Valkiūnas.

Viktoras Rinkevičius klausė, ar visoms biudžetinėms įstaigoms lėšos numatytos visiems metams. Politikui atsakyta, kad taip.

Pasigedo paramos religinėms bendruomenėms

Atkreiptas dėmesys, kad biudžete nebėra atskiros eilutės dėl religinių bendruomenių finansavimo. Apie tai kalbėjęs opozicijos lyderis V. Rinkevičius teigė, kad šios bendruomenės rūpinasi doroviniu auklėjimu, jaunimo užimtumu. Tarybos nario manymu, lėšos turi būti numatytos, kad bažnyčių atstovams nereikėtų vaikštinėti į savivaldybę „prašyti ir pataikaujant kaulyti pinigų“.

Parama religinėms bendruomenėms domino ir tarybos narę Ramunę Čigienę.

Biudžeto skyriaus vedėja D. Šarkūnienė atsakė, kad dėl religinių bendruomenių finansavimo biudžetas gali būti tikslinamas metų eigoje. Pasak vedėjos, į biudžeto lėšas pretenduojančios religinės bendruomenės turi aiškiai suformuoti lėšų poreikį ir pateikti savivaldybei. Taip pat šios bendruomenės gali pretenduoti į kultūros paveldo objektams ir nevyriausybinių organizacijų programoms skirtas lėšas.

Mero pavaduotoja Irutė Varzienė kalbėjo apie numatytą19,5 tūkst. eurų savivaldybės prisidėjimą prie religinių bendruomenių veikiančių vaikų dienos centrų išlaikymo. Iš šios sumos 14,4 tūkst. eurų skirta jaunimo erdvės, įkurtos prie labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa“, veiklai. Šis fondas įsteigtas prie sekmininkų bažnyčios.

Pasak vicemerės, 2015 metais apie 1,5 tūkst. eurų buvo skirta transporto išlaidomas apmokėti, kai tikintieji vyko į įvairius renginius.

„Nereikės joms maldauti, o tik rašyti argumentuotus prašymus, į kuriuos bus atsižvelgta“, – apie galimą paramą religinėms bendruomenėms kalbėjo mero pavaduotoja I. Varzienė.

Gyvenimo modelio paieškos

V. Rinkevičius pastebėjo, kad itin brangiai, apie 120 tūkst. eurų, gali kainuoti savivaldybės administracijos struktūros reforma. Jam buvo atsakyta, kad kol kas nežinia, ar tiek lėšų reikės. Tai priklausys ir nuo to, kiek darbuotojų teks atleisti išmokant kompensacijas. Politikas pranešė, kad ir dėl šios priežasties jo vadovaujama Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija už biudžetą nebalsuos. Dėl to, kad nėra tiksliai parašyta, kiek reformai reikės lėšų, už biudžetą pareiškė nebalsuosianti ir R. Čigienė. Anot jos, kai sakoma „galimai reikės 120 tūkstančių“, nėra konkretumo. Politikė negalinti balsuoti už nerealius skaičius.

Posėdyje daug dėmesio skirta pustuščių Savarankiško gyvenimo namų išlaikymui.

S. Griciūnienė teigė nebalsuosianti už biudžeto projektą, nes jos netenkina tai, kas vyksta rajono socialinėje srityje.

„Netvarka savarankiško gyvenimo namuose, o mes visi turime mokėti už tuščių vietų išlaikymą“, – kalbėjo S. Griciūnienė. Pranešėja D. Šarkūnienė patvirtino, kad neapgyvendintų Savarankiško gyvenimo namų išlaikymo kaštai dengiami iš savivaldybės biudžeto.

Apie savarankiško gyvenimo namų kelis gyventojus ir juos aptarnaujantį būrį darbuotojų kalbėjo ir piliečių atstove prisistačiusi Birutė Kvedaravičienė. Susiklosčiusią situaciją ji vadino išlaidavimu.

Moterį į posėdį atlydėjo Savarankiškų namų gyventojas Feliksas Gelažius.

I. Varzienė reagavo į pilietės B. Kvedaravičienės ir tarybos narės S. Griciūnienės kritiką mero pavaduotojos kuruojamai socialinei sričiai. Anot jos, kalbėtojams „jau tapo geru tonu prie visų problemų pridėti žodį „Varzienė“.

Pasak I Varzienės, savarankiško gyvenimo namai yra „absoliučiai naujas darinys, reikalaujantis analizės“. Esą visoje respublikoje tokie namai perėjo keletą sunkių etapų, kol surado savo galutinį modelį.

„Tikiu, kad bus surastas gyvenimo modelis. Po penkerių metų savivaldybės taryba galės spręsti, ar keisti įstaigos nuostatus, jei šis gyvenimo modelis nepasitvirtins“, – apie Biržų savarankiško gyvenimo namus ir gyventojus kalbėjo už socialinę sritį atsakinga vicemerė I. Varzienė.

Skaidrumas ir eksperimentai

Biržų rajono savivaldybės įkurti Savarankiško gyvenimo namai dar kartą posėdyje priminti svarstant nevyriausybinių organizacijų veiklos (NVO) rėmimo programą. Paramos NVO skaidrumu iš anksto suabejojo fondo komisijos narys V. Rinkevičius. Jo abejones sukėlė galima paramos forma – grąžinamoji subsidija. Tai tokia projekto finansavimo forma, kai projektui skiriamos paramos lėšos, kurias visas arba dalį jų NVO privalo grąžinti paramos sutartyje nustatytomis sąlygomis.

„Nėr aiškumo, kada reikės paramą grąžinti visą šimtu procentų, o kada – ne“, – kalbėjo V. Rinkevičius, įžvelgęs galimą politinę korupciją.

I. Varzienė atsakė, kad paramos grąžinimo dydį spręs komisija, kurioje yra ir opozicijai atstovaujantis V. Rinkevičius. Komisijos sprendimą turės tvirtinti savivaldybės taryba.

„Jūs esate tas skaidrumo garantas“, – į opozicijos lyderį kreipėsi vicemerė.

V. Rinkevičius atsakė, kad jo vieno balsas nieko nelems prieš kitų keturių komisijos narių balsų daugumą. Situaciją politikas palygino su daugumos balsavimu tarybos posėdžiuose.

Pranešėja I. Varzienė teigė, kad NVO rėmimo fondui 5 tūkst. eurų skiriama eksperimento tvarka. O šio siūlymo iniciatorė yra savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Bagamolovienė. Ji taip pat yra fondo rėmimo komisijoje.

„Tai yra dėmesys bei galimybė nevyriausybinėms organizacijoms ir religinėms bendruomenėms rašyti projektus ir gauti finansavimą. Siūlau pasitikėti komisija“, – kalbėjo vicemerė.

„Jei kuris nors komisijos narys pats savimi nepasitiki, dar gali apsispręsti ir atsisakyti narystės“, – replikavo meras.

„Aš savimi pasitikiu“, – atsiliepė V. Rinkevičius ir pakartojo, kad jo balsas nieko nelems prieš valdančios daugumos balsus.

Mero pavaduotoja atsakė, kad klausimas buvo svarstytas komitetų posėdžiuose ir juose galėjo būti pateikti siūlymai dėl sprendimo projekto.

Ir už projektą, ir už tarybos nario abejones pasisakė R. Čigienė.

„Tegul būna tas eksperimentas… Pritariu ir Viktoro Rinkevičiaus abejonėms“, – kalbėjo R. Čigienė. Ji priminė ką tik taryboje pagarsintus eksperimentus su Savarankiško gyvenimo namais.

„Žiūrima, ar pasiteisins gyvenimo modelis. Žmonės tampa eksperimentiniais triušiais. Kai taip kalba vicemerė, koktu klausytis. Gal užteks tų eksperimentų?“ – retoriškai klausė tarybos narė R. Čigienė.

Už NVO projektų rėmimo fondo komisijos sudarymą balsavo 18 tarybos narių.

Keliai ir galimi klystkeliai

Opozicinės frakcijos vadovas V. Rinkevičius ir frakcijos narys A. Šimas buvo aktyvūs sprendžiant kelių ir gatvių priežiūros klausimus. Politikams buvo nepriimtinas sprendimo projektas, kuriuo tvirtinama savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros plėtros 2016 – 2017 metų programa. Jie klausinėjo, kaip galima pritarti programai, jeigu dar nėra skirtų lėšų.

Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Brazdžionis kantriai aiškino, kad savivaldybė yra parengusi penkis investicinius projektus, kurių bendra vertė apie 2,5 mln. Eur. Tikintis gauti finansavimą ir dėl to teikiant dokumentus reikia, kad šie projektai būtų įtraukti į savivaldybės numatomų darbų programą. Už tai projektų tinkamumo finansuoti vertinime skiriami papildomi balai.

V. Rinkevičius teigė, kad balsuoti jis gali tik už savivaldybės biudžete kelių priežiūrai numatytus 917 tūkst Eur, nes tai, anot politiko, yra realūs pinigai. O už programą, kuriai vykdyti lėšų dar reikia tik tikėtis, jis negalintis balsuoti.

„Utopija, fantastika, avantiūra. Nesąžininga politinė avantiūra. Čia ne ta vieta svajonėms“, – galimybe gauti lėšų programai vykdyti net tikėti nenorėjo tarybos narys V. Rinkevičius.

„Kadangi rinkiminiai metai, mes galime pasvajoti“, – atsiliepė daugybę įvairių politinių viražų ne sykį regėjęs L. Brazdžionis.

Diskusijas dėl diskusijų stengėsi nutraukti tarybos narys Dalius Jakubėnas, priminęs, kad viskas jau aptarta komitetų posėdžiuose. Anot politiko, įspūdis toks, kad kai kurie tarybos nariai tuose posėdžiuose nedalyvauja.

„Balsuokite už programą ir baikite tuos cirkus“, – diskusijas stabdė D. Jakubėnas.

A. Šimas teigė negalintis pritarti programai. Jis norėjo sužinoti, kodėl 50 tūkst. Eur skirta Papilio miestelio gatvės remontui, o ne Gulbinams, kuriems lėšos buvo pažadėtos.

Pranešėjas atsakė, kad sudarant programą atsižvelgta į prioritetus.

A. Šimas piktinosi ir savivaldybės administracijos direktoriaus turimais įgaliojimais, kuriuos jam suteikė savivaldybės taryba.

„Administracijos direktorius sugeba eiti prieš įstatymą, o įstatymas gali jį pasivyti“, – replikavo A. Šimas. Ko gero, pats pamiršęs arba ne taip perskaitęs kai kuriuos tarybos sprendimus, Kontrolės komitetui vadovaujantis politikas truputį paklydo pats.

Programai pritarta 15 tarybos narių balsų.

Techninės klaidos, pesticidai ir pušys

Penkioliktasis tarybos posėdis išsiskyrė sprendimų projektuose ir aiškinamuosiuose raštuose aptiktomis klaidomis. Ne vienoje vietoje buvo supainioti metai, sporto klubų skaičius ir kiti dalykai. Pranešėjai už jas atsiprašinėjo ir vadino techninėmis klaidomis. „Čia ir vėl techninė klaida? Jei technika šlubuoja, tai gal laikas į „servyzą”? – neiškentė politikas Audrys Šimas, kai už aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimą atsiskaitė savivaldybės ekologu tapęs Vytautas Džėja.

Savivaldybės administracijai vadovavęs vienas iš permainų koalicijos lyderių iš posėdžio tribūnos pažėrė ir netikėtumų.

Taryboje dirbantis „valstietis“ ūkininkas Kęstutis Armonas kalbėjo apie aplinką teršiančius senus pesticidus. Politikas iš ekologo norėjo išgirsti, kur galima dėti šias nuodingąsias medžiagas.

„Galima nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę“, – atsakė V. Džėja.

Buvęs administracijos vadovas negalėjo atsakyti, kaip jo teikiamoje ataskaitoje atsirado skaičiai apie 412 Eur, skirtų rožių, vakarinių tujų, kalninių pušų, kadagių sodinukų įsigijimą Biržų miesto ir rajono seniūnijų želdiniams atnaujinti.

A. Šimas kelis kartus klausė, kokiose rajono seniūnijose pasodintos kalnų pušys.

„Šito negaliu pasakyti, reikia klausti Biržų miesto seniūno“, – šypsojosi ekologas.

Į tribūną pakviestas seniūnas V. Jareckas teigė neturintis informacijos apie visą rajoną, tačiau galintis atsakyti, kad apie 300 eurų kainavo rožių atnaujinimas Biržų miesto gėlynuose. Kalnų pušys bei gėlės taip pat pasodintos Tylos ir Smėlio gatvėse bei jose įrengtuose alpinariumuose.

Išsamiai išsiaiškinus kalnų pušelių klausimą politikai tylomis balsavo už Kūno kultūros ir sporto centro steigimą bei nuostatus. Sprendimui pritarė 17 politikų.

Alfreda Gudienė

Nuotraukoje: Biržietė Birutė Kvedaravičienė į posėdį atvyko išsakyti nuomonės apie gyvenimo ir veiklos ypatumus Kaštonų gatvėje savivaldybės įkurtame Socialinių paslaugų centro padalinyje.