Reikšmingiausi Kovo 17-osios (22-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Kovo 17 dienos duomenimis, Rusijos karinė invazija į Ukrainą iš esmės sustojo visuose frontuose, o Ukrainos pasipriešinimas išlieka tvirtas ir gerai koordinuotas. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, jog Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą sausumoje, jūroje ir ore, ir toliau patiria didelių nuostolių. Didžioji dalis Ukrainos teritorijos, įskaitant didžiuosius miestus, lieka jos kontrolėje.

Nepaisant to, teroristai ir toliau atakavo kritinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus, vykdė grobimus. Anot prezidento patarėjo Mykhailo Podoliako, dabartinė okupantų taktika yra klampios pozicinės kovos visose fronto linijose, spąstų civiliams kūrimas ir tiksliniai smūgiai objektams, kuriuose jie slepiasi, taip pat maksimalus delsimas dėl humanitarinių koridorių ir informaciniai bandymai išprovokuoti vidinius konfliktus. Vidaus reikalų ministras informavo, kad Rusijos infiltruoti asmenys dabar veikia visoje Ukrainoje, įskaitant ir vakarinius šalies regionus. Taip pat pranešta, kad Kijeve ir toliau veikia sabotažo grupuotės, tačiau okupantai neturi pakankamai galios, kad galėtų šturmuoti sostinę.

Kovo 17 dienos duomenimis, įvairiomis kryptimis priešas bandė persigrupuoti, atlikti žvalgybinius veiksmus, stiprinti logistiką, kai kur taip pat mėgino atlikti puolamuosius veiksmus, bet buvo gana sėkmingai stabdomas.

Popietės duomenimis, okupacinės pajėgos vis dar bandė pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas, tačiau nesėkmingai.

Siekdami suvaržyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus rusai bandė blokuoti gyvenvietes į šiaurę nuo sostinės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo popietės duomenimis, civilinė infrastruktūra buvo atakuojama ne tik karo zonose, bet ir Lvivo, Ivano Frankivsko, Dnipropetrovsko ir kituose regionuose, kur nevyksta aktyvūs karo veiksmai.

Pranešta, kad Charkivo rajonai per 24 valandas buvo bombarduoti net 49 kartus.

Kovo 17 dienos vakarą Charkivo regione, Kozacha Lopan kaime okupantai ir vėl panaudojo kasetines bombas — labai pavojingus ginklus, uždraustus 2008 metų Dublino konvencija. Žuvo mažiausiai šeši žmonės, sugriauta geležinkelio stotis, kelios parduotuvės, vaistinės ir kiti civiliniai pastatai.

Buvo stebimas intensyvus Baltarusijos teritorijos ir infrastruktūros naudojimas. Generalinio štabo teigimu, vis dar gali būti, kad kai kurie Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai dalyvaus karo veiksmuose Rusijos pusėje.

Taip pat pranešta, kad rusai visais prieinamais ryšio kanalais bando skleisti dezinformaciją tiek laikinai okupuotų teritorijų, tiek savo gyventojams. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama apriboti duomenų ir vaizdo medžiagos, iš kurios galima identifikuoti pareigūnų (dalinių vadų) veidus, nuorodas į geografines vietoves, kuriose jie atlieka užduotis, ir pan., sklaidą, taip pat pašalinti nuotraukas ir vaizdo įrašus su tiksliomis civilių gyventojų slėptuvių vietomis, kad priešui būtų sunkiau gauti aktualią informaciją iš atvirų šaltinių, planuojant raketų ir bombų atakas.

Okupantų nuostoliai

Ketvirtadienio ryto duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 86 lėktuvus, 108 sraigtasparnius ir maždaug 14 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 444 tankai, 1435 šarvuočiai, 201 artilerijos sistema, 72 raketų paleidimo sistemos, 43 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 864 motorinės transporto priemonės, 3 laivai/valtys, 11 dronų.

Tiesa, tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, mūšio metu Rusijos agresoriai gėdingai pabėgo nuo 128-osios Kalnų Šturmo brigados karių ir paliko savo karinę įrangą bei ginklus. Kaip karo trofėjus Ukrainos kariai paėmė pėstininkų kovos mašiną ir prieštankinį pabūklą. Kaip skelbia Generalinis štabas, ši įranga yra tinkama karinių užduočių atlikimui.

Tuo tarpu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su Jūrų pėstininkais pranešė apie perimtą rusų sunkvežimį, pilną įvairių rūšių šaunamųjų ginklų.

Okupantų moralinė ir psichologinė būklė ir toliau išlieka prasta. Ukrainos saugumas paskelbė perimto Mykolaivo regione dislokuoto rusų kario ir jo motinos pokalbio garso įrašą, iš kurio galima suprasti, kad okupantai ieško „ukrainietiškos amunicijos“, kad galėtų persišauti kojas ir patekti į ligoninę.

Humanitarinė situacija

Generalinė prokuratūra paskelbė tragišką statistiką, jog per karą Ukrainoje žuvo 108 vaikai. Be žuvusiųjų, kovo 17-osios ryto duomenimis, dėl agresoriaus apšaudymų ir raketų atakų buvo sužeista daugiau nei 120 vaikų. Generalinės prokuratūros duomenimis, vaikai labiausiai nukentėjo Kijevo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolaivo, Žytomiro, Sumų ir Chersono srityse.

Per 22 karo dienas okupantai apšaudė 411 mokymo įstaigų, iš kurių 63 buvo visiškai sugriautos. Priešas apšaudė 11 ligoninių ir tris reabilitacijos centrus, kuriuose buvo įrengtos patalpos vaikams su negalia. Generalinė prokuratūra pridūrė, jog šie duomenys nėra galutiniai, nes nepavyksta apžiūrėti vietų, kuriose vyksta karo veiksmai, taip pat laikinai užimtų teritorijų.

Vienas didžiausių okupantų nusikaltimų pastaruoju metu buvo Mariupolio Dramos teatro bombardavimas kovo 16 dieną. Slėptuvėje po teatru glaudėsi apie tūkstantį miesto gyventojų, daugiausia moterų su vaikais. Šalia teatro pastato buvo aiškiai įskaitomas didelis užrašas rusų kalba, įspėjantis, kad jame slepiasi vaikai, kurį pilotai turėjo nesunkiai pastebėti, tačiau tai nesulaikė jų nuo atakos. Laimei, slėptuvė ataką atlaikė, tačiau gelbėjimo darbus vykdyti nelengva, nes atakos tęsiasi. Vien Mariupolyje iki šiol žuvo virš 2 tūkst. žmonių, didžioji dalis miesto pastatų apgadinti arba sugriauti, kai kurie kvartalai visiškai sulyginti su žeme.

Ketvirtadienį pranešta, kad per 21 karo dieną iš Luhansko regiono buvo evakuota apie 11 tūkst. žmonių. Dar vieno humanitarinio koridoriaus atidarymas planuojamas kovo 20 dieną.

Taip pat pranešta, kad Irpene ir Bučoje rusų pajėgos šaudė į evakuacines kolonas. Yra žuvusiųjų ir sužeistų. Okupantai humanitariniais koridoriais naudojasi kaip priedanga pergrupuojant savo karius ir techniką, todėl visos evakuacijos operacijos Kijevo regione buvo vykdomos priešui atakuojant.

Kitos naujienos

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas karui prieš Ukrainą pažadėjo Rusijai parūpinti 40 tūkst. kovotojų. Ukrainos žvalgybos duomenimis, verbavimo metu naujokams buvo pažadėta, kad jie atliks tik policijos funkcijas, užtikrindami tvarką okupuotose teritorijose, tačiau vėliau tarp kovotojų pradėjo sklisti informacija, kad jie dalyvaus ginkluotuose karo veiksmuose, o tai gerokai susilpnino sirų „kovinę dvasią“ — netgi buvo pranešta apie savęs žalojimąsi. Kai kurie kovotojai dislokavimą Rusijoje ir Baltarusijoje laiko galimybe dezertyruoti ir nelegaliai migruoti į Europos Sąjungos šalis. Anot Ukrainos gynybos žvalgybos, artimiausiu metu iš Sirijos į Rusiją ir Baltarusiją taip pat planuojama siųsti ginklus, karinę techniką ir kitus išteklius okupantams paremti.

Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius užsiminė, kad ukrainiečiai galėtų pradėti „geležinkelių karą“ su okupantais, trikdydami geležinkelių infrastruktūrą, vedančią iš laikinai okupuotų teritorijų. „Priešo aprūpinimo geležinkeliais sutrikdymas (o toks aprūpinimas yra pats efektyviausias) gali radikaliai pakeisti situaciją mūsų naudai, ypač maršrute Krymas – Melitopolis“, – sakė jis ir pridūrė, kad būtent šiuo maršrutu okupantai aprūpina Mariupolį puolančias pajėgas. Tiesa, jis pažymėjo, kad šie logistikos maršrutai yra saugomi priešo, todėl „pirmiausia tam turime ramiai įsivertinti savo pajėgas ir galimybes“.

Kitas prezidento patarėjas M. Podoliakas pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis gali įvykti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas. Anot jo, tai įvyks po to, kai bus baigtas darbas rengiant taikos susitarimą. „Iki šiol tiek Ukrainos, tiek Rusijos delegacijos tvirtai laikėsi savo […] pozicijų. Susitarimui dėl ginčytinų klausimų prireiks nuo kelių dienų iki daugiau nei savaitės. Per šį laiką turėtume priartėti prie taikos susitarimo “, — sakė M. Podoliakas. Jis pridūrė, kad Ukraina nori sukurti mechanizmą, kuris garantuotų šalies saugumą ateityje, o ne tik pasirašyti susitarimą dėl karo pabaigos, ir kad taikos susitarime pirmiausia bus atsižvelgta į Ukrainos, kuri patyrė didžiulių nuostolių dėl Rusijos invazijos, interesus. Kalbant apie būsimus santykius su Rusija, anot jo, po to, kai bus pasiektas taikos susitarimas, prie „broliškų tautų“ retorikos grįžti nebebus galima, nes „tiltai buvo sudeginti“.

Tarptautinė erdvė

Kreipdamasis į Bundestagą prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Vokietiją dėl jos neryžtingos pozicijos karo ir apskritai santykių su Rusija atžvilgiu. „Kiekvienais metais politikai kartoja „daugiau niekada“, – kalbėjo jis, turėdamas galvoje Holokaustą. „O dabar matome, kad šie žodžiai paprasčiausiai nieko nereiškia. Europoje naikinama viena tauta“.

Kovo 17 dieną Europos Tarybos Ministrų komitetas nusprendė sustabdyti visus santykius su Baltarusija dėl šios šalies aktyvaus dalyvavimo Rusijos Federacijos agresijoje prieš Ukrainą. Tai reiškia, jog Baltarusijos teisė dalyvauti visuose organizacijos posėdžiuose ir veikloje yra sustabdoma. Nepaisant to, ET Ministrų komitetas ir toliau palaikys bei stiprins santykius su Baltarusijos pilietine visuomene ir opozicija tremtyje.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad jam nėra raudonųjų linijų taikant ekonomines sankcijas Rusijai, ir paragino sugriežtinti ribojimus Maskvai.

ES užsienio politikos įgaliotinis Josephas Borrellis ketvirtadienį Briuselyje sakė, kad rusų pajėgų vykdomą Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apsiaustį ir bombardavimą laiko „rimtu ir sunkiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu“. Jis teigė, kad ši nežmoniška apsiaustis turi liautis, o bombardavimai ir atakos prieš civilius turi būti sustabdytos.

Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu apie Rusijos karą Ukrainoje.

JAV Kongresas patvirtino 1,5 mlrd. dolerių biudžeto paketą, į kurį yra įtraukta 180 mln. dolerių saugumo pagalba Baltijos šalims. Šios lėšos 2022 metais turėtų būti panaudotos finansuoti atskirai įkurtai Baltijos saugumo iniciatyvai. Naujai išskirta pagalbos suma yra daugiau kaip 10 mln. dolerių didesnė nei pernai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas ketvirtadienį pareiškė, jog Rusija apsimeta, kad derasi su Ukraina, ir tuo pačiu tęsia karą kaimyninėje šalyje, laikydamasi brutalios strategijos, kurią Maskva taikė ir per kitus konfliktus.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paskambinęs telefonu pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui surengti derybas.

Tūkstantis čečėnų savanorių vyksta kovoti į Ukrainą, kaip šią šalį atakuojančių Rusijos pajėgų dalis, ketvirtadienį pranešė Ramzanas Kadyrovas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė ES tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ši galėtų kovoti su okupantų pajėgomis. Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino V. Putiną karo nusikaltėliu dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą ir taip įsiutino Kremlių.

Vyšnia ant katastrofiško torto

Greitojo maisto restoranų tinklui „McDonald‘s“ sustabdžius veiklą Rusijoje, čia neseniai buvo užregistruotas stebėtinai į „McDonald‘s“ prekės ženklą panašus logotipas su garsiosiomis auksinėmis arkomis, rusišku pavadinimu „Dėdė Vania“. Ką naujasis maitinimo įstaigų tinklas turės bendro su Antono Čechovo pjese tokiu pačiu pavadinimu, kol kas nepranešama.