V. Blinkevičiūtė: „Maisto kainas būtina stabdyti“

Rimantas Kazlauskas.

Dar kovo pabaigoje Europos Parlamentas paragino valstybes nares ir Europos Komisiją nedelsiant užtikrinti didesnę maisto produktų gamybą ES, taip pat skirti pagalbą maistu Ukrainai.

„Rusijos karas prieš Ukrainą sudavė skaudų smūgį pasaulio maisto sistemai. Žemdirbiams, taip pat ir Lietuvoje, dėl didelių kainų šiandien sunku apsirūpinti trąšomis ir kuru. Ir Europa, ir Lietuva turi labai nedaug laiko stabdyti maisto kainų augimą. Tai įmanoma padaryti, jei bus atlikti skubūs, ryžtingi veiksmai“, – teigia Europos Parlamento narė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ.

Europos Parlamentas savo rezoliucijoje ragina nedelsiant sutarti dėl maisto tiekimo ES ir už jos ribų veiksmų plano. Kas dar siūloma?

Pagrindinė mintis – didinti maisto produktų gamybą pačioje ES, kad būtų užtikrintas Europos gyventojų (taip pat ir Ukrainos) aprūpinimas maistu.

Europos Komisiją paraginome didinti vietinę maisto produktų gamybą, o žemės ūkio paskirties žemę naudoti tik maisto produktams ir pašarams auginti. Taip pat remti labiausiai nukentėjusius maisto gamybos ir žemės ūkio sektorius, pasiūlyti priemones ūkininkams sušvelninti smarkiai išaugusių trąšų kainų poveikį, pratęsti pandemijos metu įvestas lengvatas kaimo plėtros paramai, aktyvuoti 479 milijonų eurų krizių valdymo rezervą, o ES valstybėms leisti teikti pagalbą žemės ūkio sektoriui.

Veiksmų imtis įpareigoja situacija. Pažiūrėkime į maisto kainas Lietuvos parduotuvėse ir išgirskime, ką kalba mūsų šalies maisto pramonės ir žemdirbių atstovai. Jų prognozės labai liūdnos (maisto kainos gali didėti 2-3 kartus), jei nebus imtasi esminių sprendimų.

Nemažą dalį konkrečių sprendimų vis dėlto turi priimti nacionalinės vyriausybės. Kokie tie sprendimai galėtų būti?

Būtina skubos tvarka sukurti kreditavimo mechanizmą ūkininkams, kad šie galėtų įpirkti trąšas. Brangios trąšos reiškia brangų maistą.

Reikia numatyti ir bendrą būtinosios žemės ūkio bei maisto produktų gamybos paramos tvarką (įskaitant ir lengvatas degalams, elektrai, dujoms), atsisakyti tam tikrų perteklinių ribojimų, mažinančių maisto gamybos pajėgumus. Reiktų didinti Lietuvos nacionalinį maisto saugumo rezervą.

Nepaminėjote pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams.

Tai sprendžia kiekviena ES valstybė – savarankiškai.

Tik trys valstybės Europos Sąjungoje neturi lengvatinio PVM būtiniausiems maisto produktams. Reikia tokią lengvatą įvesti ir Lietuvoje. Juk tokios mokestinės lengvatos puikiausiai veikia. Ir tai rodo kitų šalių pavyzdžiai. Su socialiai atsakingais prekybininkais susitarti irgi galima – būtent taip dar iki karo padarė Lenkija. Susitarė, kad verslai tinkamai pasinaudotų lengvata ir tuo lengvatos dydžiu sumažintų prekių kainas savo lentynose. Ir jie savo žodžio laikosi.

Vis dėlto juk nemaža dalimi maisto kainas lemia pabrangusi energija?

Taip. Jau ir šiandien ES valstybės prisiima didesnę ar mažesnę naštą, kad gyventojai, verslas patirtų mažesnį smūgį dėl milžiniškų energijos kainų.

Europos Parlamentas pritarė būtinumui atsisakyti energetikos išteklių iš Rusijos ir didinti Europos Sąjungos energetinį nepriklausomumą.

Todėl daugumai ES valstybių teks neišvengiamai spręsti sudėtingas užduotis, atsisakant Rusijos dujų, naftos, anglių. Mano įsitikinimu, tik tuomet, kai ES taps nepriklausoma nuo Rusijos išteklių, energijos kainos Europoje taps stabilesnės, labiau prognozuojamos, tikėtina, kad sumažės našta valstybėms, verslui ir gyventojams.

Tai neįvyks per vieną dieną, nors ir labai norisi. O valgyti juk norisi kasdien. Todėl būtina daryti viską, kad ir Lietuvoje, ir visoje Europoje šiemet būtų užaugintas kuo didesnis derlius, pagaminta daugiau produktų. Tai leistų apsaugoti mūsų žmones nuo maisto kainų augimo ir maisto produktų trūkumo.