Užimtumo tarnybos apklausa išryškino ukrainiečių poreikius

Ateities planus su Lietuva sieja 17 proc. mūsų šalyje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių. Jie norėtų čia toliau  gyventi ir dirbti. Vis dėlto daugelis jų atsiradus galimybei, sugrįžtų į tėvynę. Dėl ateities nėra apsisprendę trečdalis (31 proc.). Taip teigė gegužę Užimtumo tarnybos apklausoje  dalyvavę 399 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

„Su ukrainiečių tiksline grupe pradėjome dirbti prieš tris mėnesius. Aptarnaujant kitos tautybės klientus turime geriau juos pažinti. Svarbu išsiaiškinti demografines charakteristikas, lūkesčius, ateities planus ir įvertinti jų nuomonę apie mūsų teikiamas paslaugas“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos Kokybės vadybos skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas.

Apklausa parodė, kad  daugumą pabėgėlių sudaro 30-49 metų moterys, 27,1 proc. buvo 40-49 metų amžiaus, 17,3 proc. –  16-29 metų jaunimas ir 16,8 proc. – vyresni nei 50 metų ukrainiečiai. Daugiau nei kas antras – su aukštuoju išsilavinimu, tarp apklaustų ukrainiečių tik 19 proc. neturi profesinės kvalifikacijos, 28,6 proc. – su kvalifikacija.

Daugiausiai – 38 proc. pabėgėlių atvyko iš Centrinės Ukrainos dalies, 26 proc. – iš Rytų, 21 proc. – iš Pietų ir 15 proc. iš šiaurinės dalies. Kaip paaiškėjo, daugiau kaip trečdalio moterų sutuoktiniai liko Ukrainoje, į Lietuvą dauguma – 64 proc. atvyko kartu su nepilnamečiais vaikais.

Net 87 proc. nurodė, kad lietuviai juos priėmė labai gerai. Apklausa taip pat parodė, kad daugiausiai respondentų savo problemas linkę aptarti su šeimos nariais, draugais ir pažįstamais, kiek rečiau pagalbos kreipiasi į valstybines institucijas ar NVO. Nedidelė dalis nurodė, kad neturi, ar nežino, su kuo aptarti jiems rūpimus klausimus, į ką reikėtų kreiptis pagalbos.

Užimtumo tarnyboje registruotiems karo pabėgėliams iš Ukrainos pirmiausiai buvo suteiktos informavimo ir konsultavimo paslaugos. Dauguma pageidavo susirasti, nors  ir laikiną darbo vietą, todėl Užimtumo tarnybos specialistai intensyviai tarpininkavo įdarbinant. Įvairiuose šalies miestuose buvo organizuojamos darbo (kontaktų) mugės.

Iš apklaustų respondentų 45 proc. įsidarbino. Daugumą jų  tenkina darbo sąlygos, atmosfera darbe, o štai darbo užmokesčiu patenkintas tik daugiau nei kas antras įsidarbinęs ukrainietis.

Nedidelis atvykusių ukrainiečių skaičius susidomėjo profesinio mokymo ir pameistrystės galimybėmis, kai kurie buvo įdarbinti subsidijuojant.

Apklausa atlikta gegužės mėnesį, telefonu respondentams anonimiškai atsakius į Užimtumo tarnybos parengtus klausimus. Apklausti pabėgėliai iš Ukrainos naudojosi Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis.

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota daugiau nei  6,3 tūkst.  nuo karo atvykusių Ukrainos piliečių. Per tris mėnesius padėta įsidarbinti 6,8 tūkst. asmenų. Dabar šalyje iš viso registruota 13,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 5,7 tūkst. darbdaviai pažymėjo, kad įdarbintų ir ukrainiečius.