Povilas Urbšys: mirus vienam drakonui visada atsiras kitas

Juk jei kas būtų pasakęs, jog Panevėžio miesto meru nuo visuomeninio rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ išrinktas žmogus, dar rinkimų naktį žurnalistams pareiškęs, kad vienas iš pagrindinių darbų savivaldybėje: „Padaryti tai, ko nepadarė STT“, ir tos pačios STT bus paguldytas ant areštinės gulto, niekaip nebūčiau patikėjęs.

Skaudžiausia buvo net ne tai, kad ir aš buvau įmurkdytas į tą patį purvą. Skaudžiausia tai, kad su tavo pavarde į politiką atėjęs žmogus ne tik kad nusivalė kojas į tave ir tavo vertybes, bet ir išdavė žmonėms sugrąžintą viltį.

Kodėl taip atsitiko?

Manau, visų pirma, dėl to, kad Rytis Mykolas Račkauskas tiesiog ciniškai pasinaudojo kitų pasitikėjimu. Praėjus pusei metų po pirmųjų rinkimų tiesiogiai žmonių išrinktas meras, viešai ne kartą deklaravęs savivaldos skaidrumą, atvirumą ir žmonių įgalinimo svarbą, į mano klausimą, kodėl neskatina bendruomenių kūrimosi, šaltai atsakė: jam jų nereikia, nes kai bendruomenė – tai problema, ir ne kas kitas, o jis geriausiai žino, ko reikia miestui.

Šį kartėlį šiek tiek slopino pajudėję kai kurie miesto tvarkymo darbai. Po konservatorių mero neveiklumo bet koks judesys buvo panašus į gyvybės ženklus. Tačiau pats požiūris „Aš jau viską žinau“ tapo tarsi sprogstamuoju mišiniu ir į jį įsismelkęs savanaudiškumas suveikė kaip detonatorius ir sukėlė korupcinio skandalo sprogimą.

Be abejo, dėl to, kas atsitiko, turiu kaltinti tik save. Ir nepasiteisinsiu dabar, kad nemažą savo gyvenimo dalį atidavęs kovai su blogiu norėjau išsaugoti nors trupinį naivumo ir rinkausi žmogumi tikėti, o ne jį įtarinėti.

Politika žiauri. Ji dažniausiai žmogų perkeičia ne į gerąją pusę. Ji tarsi trąšos, skatinančios augti jo ego. Ji padaro žmogų priklausomą nuo valdžios galios. Ir kai tai tampa neatsiejama žmogaus savastimi, jis virsta valdžiažmogiu.

Nuo to negali apsaugoti nei partinis bilietas, nei visuomeninis rinkimų komitetas ar judėjimas.

Tai, kas atsitiko Panevėžyje, tik patvirtino: mirus vienam drakonui visada atsiras kitas, jei tik atėjęs į valdžią bijos įgalinti žmones kontroliuoti jį.

TAI ką perskaičiau buvo parašyta ir publikuota 2018 m. birželio 26 d DELFI. Straipsnis vadinosi Valdžiažmogių genezė.

IR nevieno žodžio neišsižadu DABAR. Ir tada ir dabar nedarau skirtumo nei tarp priklausančių ir nepriklausančių partijoms, kai kalbama apie tapimą valžiažmogiais valdžioje. TODĖL nesuprantu apie kokius mano politinius kūlverščius kalba politikai, kurių lyderis labiau primena ne į politinį, o į kriminalinį autoritetą.

IR pabaigai norėčiau pacituoti dabartinio miesto tarybos politinės moralės matininko pasižadėjimą, kurį jis pasirašė 2015 sausio 26 dieną: