Muziejus – įstatymų ir santykių pinklėse

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ bylinėjimasis su darbuotoja atskleidė ne tik gražiąją kultūros įstaigos veiklos pusę.

Darbdaviui bylinėjantis su darbuotoju pastarasis laikomas silpnesniąja ginčo puse. Teismų praktika rodo, kad silpnesniajai pusei iš tiesų labai sunku ginčytis su valstybės ar savivaldybės institucijomis. Tačiau jų vadovams neretai tenka raudonuoti, kai besibylinėjantis pavaldinys atskleidžia ir detales, paprastai žinomas tik įstaigos viduje.

Biržų rajono apylinkės teisme bylinėjasi Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir dabar jau buvusi šios įstaigos darbuotoja. Daugiau nei 24 metus Biržų krašto muziejuje dirbusi Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Danutė Žemaitienė per tris mėnesius gavo tris drausmines nuobaudas. Paskutinė nuobauda, gauta 2014 metų gruodį, buvo atleidimas iš darbo.

Dėl atleidimo muziejininkė nesutinka ir kreipėsi į teismą, kad ji būtų grąžinta į darbą ir kad jai būtų priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą. Darbuotoja prašo atlyginti ir už darbą savaitgaliais, tačiau muziejus neberanda darbo išeiginėmis dienomis apskaitos dokumentų.

Ieškovė ir jos atstovai abejoja, ar D. Žemaitienės nenaudai muziejus nesuklastojo teismui teikiamų kai kurių kitų dokumentų. Dėl šios aplinkybės kreiptasi į prokuratūrą.

D. Žemaitienė ginčijo ir pirmąją drausminę nuobaudą, kurią jau panaikino Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisija.

Teismas sujungė dvi bylas

Pirmiausiai muziejininkė gavo drausminę nuobaudą – papeikimą. Ją 2014 metų rugsėjo 22 dieną savo įsakymu skyrė muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius. Nuobaudos D. Žemaitienė nusipelnė „už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir neleistiną elgesį su lankytojais“. Dėl nuobaudos D. Žemaitienė nesutiko ir kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją. Komisija padarė išvadą, kad ieškovė darbo drausmės nepažeidė, o drausminė nuobauda jai skirta nepagrįstai. Darbo ginčių komisijos sprendimu nuobauda buvo panaikinta. Tačiau šis sprendimas dar neįsiteisėjo, nes į teismą kreipėsi sprendimu nepatenkintas atsakovas – muziejus „Sėla“.

Biržų rajono apylinkės teismui tenka nagrinėti dvi sujungtas bylas, kuriose yra du ieškovai. Vienas (D. Žemaitienė) nesutinka dėl atleidimo iš darbo, kitas (muziejus) – dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinti nuobaudą.

Po mokytojos skundo – papeikimas

Darbo ginčų komisijos posėdyje ir Biržų rajono apylinkės teisme paaiškėjo, kad papeikimas D. Žemaitienei skirtas už netinkamą elgesį ekskursijos metu. Praėjusių metų birželio 20 dieną į Biržus buvo atvykusi Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinės mokyklos mokytojų grupė. Joje buvo ir minėtoje mokykloje pamokų turinti Roma Suslavičienė.

Kaip teisme tvirtino D. Žemaitienė, ekskursijos užsakymo lape prie R. Suslavičienės pavardės buvo prierašas „merės draugė“. Ji ir kreipėsi į muziejų dėl ekskursijos užsakymo. Pasak D. Žemaitienės, pastaba apie draugystės ryšį buvo užrašyta direktoriaus ranka. Prasidėjus darbo ginčams užrašas kažkodėl buvo užtrintas.

Ekskursiją Kaišiadorių pedagogams vedė D. Žemaitienė. Pasak jos, pasibaigus ekskursijai Palomenės mokyklos direktorė Regina Briginienė savo ir mokyklos vardu padėkojo už gerai organizuotą ekskursiją, turiningai praleistą laiką ir patirtus gerus įspūdžius. Ekskursijos vadovė mokyklos direktorei įteikė suvenyrų.

„Mes abi apsikabinome ir labai gražiai išsiskyrėme“, – teisme tvirtino D. Žemaitienė. Praėjus mėnesiui po minėtos ekskursijos į muziejų atkeliavo „merės drauge“ įvardytos mokytojos R. Suslavičienės skundas. Jame rašoma, kad ekskursijos metu vadovė D. Žemaitienė kalbėjo telefonu ir dėl to buvo gaištamas laikas. D. Žemaitienės elgesį mokytoja vertina kaip neetišką, demonstruojantį nepagarbą lankytojams ir menkinantį muziejaus įvaizdį. Šį skundą D. Žemaitienė vertina kaip muziejaus sumanyto susidorojimo su darbuotoja dalį.

„Juk visi žino, kad Biržų rajono savivaldybės merė ir muziejaus direktorius yra draugai“, – teismo posėdyje teigė D. Žemaitienė.

Iš Palomenės mokyklos į Biržų krašto muziejų atėjo ir kitas laiškas. Mokyklos direktorė R. Briginienė tvirtino iš ekskursijos dalyvių negavusi jokių nusiskundimų dėl ekskursijos ir neturinti jokių pretenzijų dėl gidės ar kitų darbuotojų darbo bei aptarnavimo kultūros.

Direktorius G. Butkevičius buvo linkęs nekreipti dėmesio į mokyklos vadovės raštą. Jo manymu, mokyklos direktorė jį parašiusi spaudžiama D. Žemaitienės.

Direktorius G. Butkevičius prisipažino ir pats skambinęs Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinės mokyklos vadovei, kuri su juo kalbėjosi labai nenoriai. Pasak G. Butkevičiaus, direktorė jam leidusi suprasti, kad ji nenori dalyvauti muziejaus rietenose ir tuo labiau į jas velti mokyklą.

Tad liudijimai apie Biržuose vykusią ekskursiją, kaip vėliau paaiškėjo ir teisme, buvo prieštaringi. Todėl Darbo ginčų komisija nusprendė, kad darbdavys (muziejus) neištyrė visų aplinkybių bei neįrodė visų sąlygų, būtinų skiriant drausminę nuobaudą D. Žemaitienei, ir nusprendė nuobaudą panaikinti.

Dar vienas skundas ir papeikimas

Spalio mėnesį D. Žemaitienei vėl teko rašyti pasiaiškinimus. Muziejaus direktorius raštu pareikalavo pasiaiškinti dėl žurnalo „Best in Lithuanian“ vyriausiojo redaktoriaus Rimvido Stankevičiaus atsisakymo spausdinti D. Žemaitienės parengtą medžiagą. Minėto žurnalo užsakymu ir muziejaus direktoriaus pavedimu D. Žemaitienė turėjo parengti straipsnį. Ieškovės teigimu, užsakovas iš pradžių pageidavęs straipsnio apie „Biržų pilies sąsajas su vokiškomis žemėmis“, o vėliau nurodęs kitas temas – apie gamtos reiškinius, alų, pramogas ir kt.

D. Žemaitienės parengta publikacija istorine tematika žurnalo redaktoriui nepatiko. Jis muziejaus direktoriui parašė, kad atsisako spausdinti D. Žemaitienės parengtą straipsnį.

Direktorius G. Butkevičius liepė D. Žemaitienei pačiai bendrauti su žurnalo redaktoriumi ir išsiaiškinti, kokia publikacija buvo užsakyta. Muziejininkė tą ir dariusi. Redaktorius pranešė direktoriui, kad D. Žemaitienė su juo kalbėjosi nemandagiai.

Netrukus muziejaus direktorius parašė savo raštą, kuriame pavaldinę informavo, kad redaktorius R. Stankevičius vėl kreipėsi į muziejų. „Siūloma patikrinti Jūsų kompetenciją` ir įvertinti elgesį“, – pranešė direktorius D. Žemaitienei.

Publikacijos autorė veltui aiškino nesutinkanti, kad jos kompetencija būtų vertinama pagal trečiojo asmens pageidavimą. Anot autorės, straipsnis istorine tematika buvo parengtas pagal užsakovo suformuotą temą ir suderintas su muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergiene bei muziejininke Snieguole Kubiliūte. Su redaktoriumi ji bendravusi dalykiškai ir mandagiai.

D. Žemaitienė skundėsi, kad dėl nepagrįstų kaltinimų pablogėjo jos sveikata. Moteris pateikė kreipimosi į medikus dokumentus.

Tačiau ir šį kartą jokie pasiaiškinimai nepadėjo. Lapkričio mėnesio 25 dieną muziejaus direktorius D. Žemaitienei skyrė dar vieną drausminę nuobaudą – papeikimą.

Trečias „raundas“ – dėl konkurencijos ir skundų

D. Žemaitienės netinkamumą dirbti muziejuje „Sėlos“ vadovybė stengėsi įrodyti nuosekliai. Tam pasitarnavo šūsnis įvairaus laikotarpio skundų bei senų žinių. Viena iš tokių žinių – internete skelbiama informacija apie D. Žemaitienės individualią veiklą. Ne pirmus metus D. Žemaitinė ne darbo metu vykdo savo pačios kurtą programą „Gryčioj būva…Sveiks, sveteli, veseliot atvykęs“. Internete skelbiamas kontaktinis – D. Žemaitienės asmeninis telefono numeris.

Ši „veselios“ programa, pasirodo, konkuruoja su muziejaus veikla. O to daryti muziejaus darbuotojai netgi laisvu laiku negali be direktoriaus G. Butkevičiaus raštu išdėstyto sutikimo.

Dėl to visi muziejaus darbuotojai praėjusių metų vasarą yra pasirašę nekonkuravimo ir neviliojimo sutartį. Tokią sutartį, direktoriaus teigimu, D. Žemaitienė ir pažeidė, viliodama klientus į savo programą.

D. Žemaitienė raštu ir žodžiu tikino, kad privataus gyvenimo metu vykdoma veikla yra asmeninė ir nesusijusi su muziejumi. Tada direktorius vėl parašė D. Žemaitienei ir pranešė jau turintis „šviežius“ skundus. Juos parašė su muziejumi bendradarbiaujančių ir kartu programas „Žaldoko alus“ organizuojančių folkloro ansamblių vadovės Jūratė Garnelienė ir Laima Aukštuolienė. Pasak direktoriaus, šios moterys minėjo aplinkybes, susijusias su D. Žemaitienės „veikla ir darbinių pareigų galimai tinkamu nevykdymu“.

Veltui D. Žemaitienė rašė direktoriui apie gautus gerus atsiliepimus iš kitų rajonų – Klaipėdos, Kauno, Kelmės.

G. Butkevičius pateikė dar vieną raštą D. Žemaitienei ir informavo ją apie rajono laikraščio redaktorės Janinos Bagdonienės raštą. Jis rašytas gruodžio mėnesį, tačiau jame išdėstytos gegužės mėnesį besiklosčiusios aplinkybės. Nesutarimai dėl informacijos pateikimo dienos, pasak D. Žemaitienės, buvo išspręsti jai pačiai bendraujant su redaktore. Nuo gegužės mėnesio jokių pretenzijų iš minėtos redaktorės negauta. Todėl, D. Žemaitienės manymu, naujame redaktorės rašte nurodytos pretenzijos dėl įvykių, kurie buvo daugiau nei prieš 6 mėnesius, yra nepagrįsti.

Tačiau gruodžio 9 dieną Biržų krašto muziejaus direktorius parašė įsakymą ir D. Žemaitienei skyrė trečiąją drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Ji skirta už „netinkamą savo pareigų vykdymą, (…) taip pat už Nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties pažeidimą“.

Direktoriaus veikla – nekonkuruojanti?

Kad D. Žemaitienės vykdomos „veselių“ programos esmė labai panaši į muziejaus programą „Žaldoko alus“, teisme tikino liudininkės – muziejaus direktoriaus pavaduotoja E. Lansbergienė bei muziejininkė S. Kubiliūtė. Jos taip pat tvirtino, kad „ore sklandė“ žinojimas, jog D. Žemaitienė vilioja klientus, kurie renkasi jos, o ne muziejus programą. „Žaldoko alaus“ dėka muziejus uždirba papildomų pajamų, todėl konkurencija kenkia įstaigai. Iš liudininkių lūpų skambėjo frazės, esą D. Žemaitienė „apvogė muziejų“, o jos vedama nekokybiška programa žemina muziejų.

Teismo posėdyje D. Žemaitienė klausė direktoriaus G. Butkevičiaus, ar jo paties veikla negali būti traktuojama kaip konkuruojanti su muziejumi.

„Jūs pats vadovaujate Biržų turizmo klasteriui ir reklamuojate alaus gamybos įmonę. Joje vykdoma muziejaus programa „Alaus kelias“ yra visai identiška muziejaus programai“, – kalbėjo D. Žemaitienė ir klausė, ar direktorius nemano, kad šitaip padeda konkurentams ir kenkia muziejui.

Teisėja teiravosi G. Butkevičiaus, ar šis taip pat yra pasirašęs nekonkuravimo sutartį su muziejumi.

Direktorius atsakė, kad tokios sutarties jis nepasirašęs, nes nesuprantantis, su kuo ją turėtų sudaryti.

Toks pat teisėjos klausimas direktoriaus pavaldinėms netgi sukėlė šypseną.

„Tai negi direktorius pats su savimi turėtų tą sutartį pasirašyti?“ – stebėjosi S. Kubiliūtė.

Darbas savaitgaliais – šventė?

Teisme paaiškėjo, kad muziejuje yra daugiau nesuprantamų dalykų. Pavyzdžiui, darbo organizavimas savaitgaliais. D. Žemaitienė teismui nurodė, kad jai nuolat teko dirbti muziejuje šeštadieniais ir sekmadieniais. Reikėjo vesti ekskursijas, edukacines programas bei dalyvauti parodų atidaryme. Pasak iš darbo atleistos D. Žemaitienės, už darbą savaitgaliais muziejus su ja nėra visiškai atsiskaitęs, todėl ji prašo priteisti nepriemokas.

Teismui nepavyko išreikalauti iš muziejaus buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių darbą savaitgaliais.

„Tokių dokumentų iš viso nėra“, – tikino direktorius G. Butkevičius. D. Žemaitienė teigė, kad muziejuje yra žurnalas, kuriame buvo registruojamas darbas savaitgaliais tų žmonių, kurie tomis dienomis dirbti neprivalo. Už tokį darbą buvo suteikiamos išeiginės dienos.

Teisme D. Žemaitienė sakė, kad ekskursijas savaitgaliais priimti bei programas vesti yra nurodęs pats direktorius.

Tačiau G. Butkevičius laikėsi nuostatos, kad savaitgaliais D. Žemaitienė ir jos skyriaus darbuotojai dirbo kaip saviveiklininkai. Esą niekas jos to neprašęs, dokumentų dėl darbo nepildęs. Ir pats direktorius sakė būnantis savaitgaliais muziejaus renginiuose, tačiau atlygio už tai neprašantis.

„Jei yra renginių savaitgaliais, aš atvažiuoju į muziejų kaip į šventę“, – tikino ir direktoriaus pavaduotoja E. Lansbergienė. Ir šios liudytojos manymu, D. Žemaitienės darbas savaitgaliais yra kaip savanorystė.

Teisėja D. Žemaitienės klausė, ar jos atlygis priklauso nuo vedamų ekskursijų skaičiaus. Ieškovė atsakė, kad jokio papildomo užmokesčio ji ir jos skyriaus darbuotojos už tai negaunančios.

Teisme apie darbą savaitgaliais ir jo apskaitą turės liudyti muziejaus darbuotojos, kurių kol kas nespėta apklausti.

„Nei joms teisme meluoti, nei sakyti teisybę“, – kolegas užjaučia kai kurie bendradarbiai.

Suklastojo dokumentus?

Teisme aiškintasi, kodėl skiriasi muziejaus pateikti D. Žemaitienės pareiginiai nuostatai nuo tų, kuriuos turi pati ieškovė. Teismui muziejus įteikė nuostatus, „pakoreguotus“ D. Žemaitienės nenaudai. Dėl galimai suklastotų dokumentų kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą. Prokuratūros persiųstą kreipimąsi gavo Biržų policija.

Policija informuoja, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė muziejaus direktoriaus 2009-04-01 įsakymu Nr. 5P-6 patvirtintus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareiginius nuostatus.

Atsakovas (muziejus) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kurio priedas yra muziejaus direktoriaus 2009-04-01 įsakymu Nr. 5P-6 patvirtinti Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareiginiai nuostatai. „Išanalizavus pateiktą dokumentą buvo pastebėta, kad atsakovo pateiktame dokumente pakeisti 8, 14 ir 15 punktai“, – apie iš prokuratūros gautą medžiagą praneša Biržų policijos komisariatas.

Dėl dokumento klastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dirbti kartu nesutinka

Nors muziejus vienų dokumentų arba nevedė, arba neranda, o kitus galimai suklastojo, direktorius ir liudytojos laikosi nuostatos, kad įstaigos veiklą žemina D. Žemaitienės elgesys. Konkurencijos neįžvelgiama direktoriui reklamuojant didžiųjų įmonių programas, tačiau D. Žemaitienės individualioje programoje regima konkurencinė grėsmė. Teisėjai pasiteiravus apie galimą susitaikymą, muziejaus direktorius atsakė, kad taika įmanoma tik esant vienai sąlygai – D. Žemaitienė neturi būti grąžinta į darbą.

„O ar jūs pati dabar galėtumėte dirbti muziejuje?“ – klausė teisėja D. Žemaitienė. Ieškovė atsakė, kad tai būtų įmanoma, jeigu direktorius permąstytų ir pakeistų savo elgesį.

G. Butkevičius tvirtai atsakė, kad savo elgesio ir veiklos principų keisti nesiruošiantis.

„Toks įspūdis, kad direktorius vienintelis žino, kas yra gerai, o kas blogai“, – vadovo laikyseną įvertino D. Žemaitienės gynėjas.

Teisme liudijusios muziejaus darbuotojos pasakojo apie susirinkimą, organizuotą muziejaus administracijai palaikyti. Anot liudytojų, įstaigoje yra viskas gerai, o „po viso šito“ D. Žemaitienė į muziejaus kolektyvą vargu ar begalėtų integruotis.

D. Žemaitienė vadovavo įstaigos darbuotojų profesinei sąjungai. Pastaruoju metu ji šioje organizacijoje buvo likusi viena. Pasak teisme kalbėjusios D. Žemaitienės, kiti nariai esą neatsilaikė vadovo daromam spaudimui.

Teismas dar nesibaigė. Jis bus tęsiamas kovo pabaigoje.

Alfreda Gudienė
Nuotraukoje:Biržų krašto muziejus „Sėla“ bylinėjasi teismuose. Įstaigos veiklos dokumentai pasiekė prokuratūrą ir policiją.