Prasmingas žygis į Mitabynę

Vasario 12 d. vyko žygis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Žygin atvykusieji rinkosi prie kelio nuo Via Balticos ties Stanionių kaimo kryžiumi vedančio į Žaliąją girią. Keliauta pro Stanionių senkapius, Kareiviškių, Jutiškių kaimus iki Mitabynės kaimo. Žygį suplanavo, jam vadovavo Donatas Malinauskas. Man, Onai Jankevičiūtei-Striškienei, gimusiai Mitabynės kaime, buvo pavesta pasakoti prie lankomų objektų.

Pirmiausia aplankyta buvusi Savickų sodybvietė, kurioje išžudyta Juozo Savicko šeima ir sudeginti trobesiai. Tai vyko 1945 m. vasario 2 d., kai susidūrė kareiviai, skrebai ir partizanai. Netikėtai užklupti žuvo penki partizanai: būrio vadas Lietuvos puskarininkis Petras Kulbis, broliai Antanas ir Juozas Kirkilai, Povilas Krikščeliūnas ir Petrulis. Pas žmones tarnavusi duktė Anelė po šių įvykių išėjo į Pumpėnų valsčių dokumentų tėvų ir sesers laidojimui ir negrįžo, ten buvo nukankinta. Kur palaidota, nežinia. Savickų karstai kiek laiko stovėjo sklepe-žeminėje. Pavasarį, vasarą toli jautėsi kvapas, žmonės nuardė žeminės stogą ir taip palaidojo, užpildami žemėmis. Čia tebesiilsi šių niekuo nekaltų trijų bežemių, vargo žmonių palaikai.

Už dvidešimt žingsnių nuo šio kapo žuvo Savickų kaimynas, mano senelis Anicetas Jurkevičius. Neva už tai, kad atvažiavo vežti nušautųjų prastais ratais. A.Jurkevičius palaidotas Paįstrio kapinėse. Tą dieną iš namų buvo išsivestas į Pumpėnus mano dėdė Kazimieras Jurkevičius, kurį ten nukankino. Mes jo kapo ir šiandien neturime.

Sustojome prie buvusios Mitabynės (Dievo) pušies, kur 2021 metais pastatytas atminties ženklas iš buvusios pušies kamieno ir pasodinta Pušies dukra. Čia yra iš storo medžio kamieno išdrožinėta informacinė lenta apie šią vietą. Šioje ir kitose vietose keliautojai dainavo patriotines, dvasią keliančias dainas.

Pakeliavus sustota prie buvusios Aniceto Jurkevičiaus sodybvietės. Čia 2022 m. lapkričio 12 d. Bronislovas ir Viktoras Mažyliai, artimi giminaičiai, pastatė restauruotą kryžių, kuris Pavasarininkų jaunimo organizacijos vos ne prieš šimtmetį, buvo pastatytas kitoje vietoje. Čia prisiminta Mitabynės kaimo kūrimosi XX amžiaus pradžioje ir to amžiaus pabaigoje virtimo mišku istorija.

Žygiuojant gražiu pušynu pasiekta Konstancijos Jurkevičiuūtės-Jankevičienės ir Antano Jankevičiaus 1939-1966 metais buvusi sodyba. Buvau iš aštuonių jauniausia, tai sunkumų bei vargo patyriau mažiausia. Vyresnieji augo, mokėsi, dirbo pokaryje, jų gyvenimas buvo sudėtingesnis. Augdami dirbome pagal savo amžių, rasdavome laiko žaidimams ir knygoms. Kaimynai buvo nuoširdūs, paprasti, bendraujantys. Dabar yra likusi viena Alfonso Vareikos gyvenama sodyba šalia Įstricos kaimo.

Šioje sodyboje nuskambėjo Lietuvos respublikos himnas, kalbėta apie valstybės kūrimąsi. Visi energingai įsitraukė į viktoriną, į judrius vaikų žaidimus. Puikiai grojant armonika panevėžiečiui Stanislovui gausiai sukosi keliautojų poros. Tą dieną gal šimtas keliautojų buvo pasklidę po Mitabynės kaimo miškelius. Kartu buvo Įstricos bendruomenės pirmininkas Zenonas Velzbergas.

Kūrenosi laužas, virė arbata, sriuba, gardi košė ir dešrelės. Gamtoje viskas skaniau, kvėpuojasi lengviau, daug šypsomasi. Užsimezga naujos pažintys, dalijamasi prisiminimais, pasižadama vėl susitikti žygiuose ir šventėse. Pasveikintas tautodailininkas, istorikas, žygeivių žygeivis Bronislovas Mažylis tą dieną šventęs savo gimtadienį.