Puikus pasivaikščiojimas po Raguvos miestelį

Paįstrio TAU studentai kovo 22 d. keliavo į Raguvą. Pirmiausia pakeliui aplankyti Miežiškiai. Pasigrožėta kūrybingai kuriamu Angelų slėniu Nevėžio pakrantėje. Stabtelėta prie Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios, kurios fasadą puošia gražus bareljefas. Centrinėje Nevėžio gatvėje prie senojo pastato gražiai dera naujas kultūros namų priestatas, šalia stovi miestelio šventėms pastatyti meniški kuriniai iš medžio bei akmens. Gražiai aplinką papuošia vaikams skirta žaidimų aikštė su sūpynėmis ir kitais žaidimams skirtais įrenginiais. Švyti suremontuota mokykla, tik vaikų ir klasių čia jau nedaug. Prie senojo Vilniaus kelio yra sodyba, kurioje augo garsus kalbininkas Jonas Šukys, ten tebegyvena dukterėčios šeima.

Ties Raguvos sustojimu pasukę į dešinę sustojome, prie Šv. Agotos paminklo ir prasidėjo mūsų kelionė po Raguvos miestelį. Mus sutiko ir per miestelį lydėjo Raguvos TAU dekanė Irena Sabaliauskienė. Gražiais akcentais papuošta pakelė, o kairėje yra Dievo motinos gimimo stačiatikių cerkvė. Dešinėje 1989 m. pastatytas paminklas 1945 m. nužudytiems ir užkastiems Vyčiūnų ir Šovenių kaimų vyrams. Truputėlį pajus kairėje yra buvęs Raguvos dvaro tvenkinys, dabar jis su lieptu į salą, saloje yra kryžius-stogastulpis knygnešiams. Perėjus Nevėžį yra didelis parkas su gausia įvairių medžių kolekcija. Jame auga birželyje pražystantis tulpmedis. Šalia parko puikiai renovuota Raguvos gimnazija, greta Vilniaus gatvės tebestovi senoji mokykla. Netoliese medinė Raguvos Švč. M.Marijos ėmimo dangun bažnyčia. Tolėliau matyti centrinė aikštė.

Pasukame į Nevėžio gatvę ir aplankome kino muziejų „Holivuds sovietinė pirty“. Jame apžiūrime buvusios kino mechanikės Marytės Virbickienės surinktus eksponatus. Viename kambaryje yra praeities kino demonstravimo, apšvietimo, įgarsinimo įranga, kitame austi, megzti, nerti, siuvinėti darbai, trečiame senieji namų apyvokos daiktai. Praėję pro langais švytintį vaikų darželį pasukame į. S.Dariaus ir S.Girėno gatvę. Joje pasigrožime Zenono Bataičio akmenų muziejum po atviru dangum. Čia yra įvairios akmenų kompozicijos, yra įvairių figūrų iš natūralių medžio šakų. Kieme gražus tvenkinėlis su plaukiojančiomis žuvytėmis. Smalsu buvo pažiūrėti ir į ožkų šeimyną su mažais juodais ir baltais mažais ožkiukais. Paėjus link laukų sustojome prie žydų kapinių, kiek tolėliau yra gana aukštas 1991 m. paminklas partizanams. Paminklo autorius architektas D. Nainys. Iš toli matoma koplytėlė, šalia atminimo lentos su pavardėmis. Vietovėje, kuri vadinta „Milinsko pelke“, pastatytas paminklas skirtas 1944-1953 m. čia užkastų Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Sugrįžus apžiūrėta aikštė su Šv. Florijono skulptūra ant aukšto pakylėjimo. Šalia knygų namelis, atminties paminklas pokario aukų išniekinimo vietoje. Buvome pakviesti į kultūros namus. Dainavo Raguvos kultūros namų direktorė Kristina Juškinė su dukra Kristina. Buvome pavaišinti karšta arbata su tik ką iškeptu pyragu.Paįstrio TAU dekanas Vaclovas Krikščiūnas raguviškiams padovanojo knygą „Kur ĮSTRAS pievomis virvena“. Ona Striškienė pakalbėjo apie Vilhelmą Storastą-Vydūną (1868-1953), kurio 155-tas gimtadienis buvo tą dieną – kovo 22 dieną.

Grįždami aplankėme Putiliškių kaimo kapinaites, kur slapta palaidoti 1952 m. rugsėjo 21 d. žuvę partizanai – Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo Visuomeninės dalies viršininko Bronius Krivickaso-Vilnius ir Vyčio apygardos Aušros tėvonijos visuomeninės dalies vadas Mykolas Blinkevičius-Nemunas. Atvykstant iš toli matyti aukšta 1996 m. statyta medinio angelo skulptūra. Paminklo autorius skulptorius Vytautas Ulevičius. Putilškių kapinėse kalbėjo kraštotyrininkas, tautodailininkas Bronislovas Mažylis. Daug pamatę ir išgirdę grįžome į Paįstrį.