EP nariai: Europos liaudies partija tikisi, kad artėjantys NATO viršūnių susitikimai leis pakviesti Ukrainą tapti Aljanso nare

Europos liaudies partija (ELP) tikisi, kad Ukraina taps NATO nare pasibaigus karui, o kvietimas stoti į Aljansą bus patvirtintas Vilniaus arba Vašingtono viršūnių susitikimuose. Tokią nuostatą  Lietuvos europarlamentarų Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės iniciatyva vakar patvirtino Europos liaudies partijos (ELP) frakcija Europos Parlamente Strasbūre vykusio posėdžio metu priimtame dokumente. ELP yra pirmoji ir kol kas vienintelė europinė partija, kuri patvirtino tokias ambicingas nuostatas dėl Ukrainos narystės NATO.

Šios frakcijos vicepirmininkė užsienio reikalams ir saugumo politikai Rasa Juknevičienė, kuri kolegoms europarlamentarams ir pristatė svarbią deklaraciją dėl Ukrainos narystės perspektyvų NATO, teigė, kad Europos saugumo architektūrai yra būtinas stiprus euroatlantinis ryšys su Ukrainos naryste Aljanse.

„Ukraina jau dabar turi stiprią, mūšio lauke išbandytą armiją. Tikiu, kad šalies narystė sustiprins kiekvieno europiečio saugumą“, – teigia R. Juknevičienė.

Pasak jos, „Ukrainos narystė NATO yra beprecedentė galimybė ne tik sustiprinti NATO karinius pajėgumus, bet ir suvienyti Vakarus siekiant užtikrinti taiką Europos žemyne, kadangi stabilių, neagresyvių demokratijų erdvė būtų išplėsta į rytus. Taip pat Ukrainos narystė Aljanse padėtų apsisaugoti nuo galimo agresyvaus keršto ir pasipriešinti Rusijos neoimperiniam ekspansionizmui“.

Vieno iš šios deklaracijos autorių, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, „neužtenka to, kad Vakarai ir dabar apsiribotų tik tuo, kad vien tik žadėtų Ukrainai NATO narystę po karo, nes tai reikštų tik 2008 m. Bukarešto NATO Deklaracijos pakartojimą, kai Ukrainai neapibrėžtoje ateityje buvo pažadėta NATO narystė, bet atsisakyta jau Bukarešte pakviesti Ukrainą tapti NATO nare. Tai buvo signalas Putinui, kad Vakarai palieka Ukrainą „pilkojoje“ saugumo zonoje. Toks Vakarų neryžtingumas paskatino Putiną pradėti karą prieš Ukrainą dar 2014 metais“.

„Todėl dabar yra labai svarbu kad artimiausiame NATO viršūnių susitikime (Vilniuje arba Vašingtone) Ukraina sulauktų pakvietimo tapti NATO nare, o narystės sutartis būtų ratifikuota po karo. Tai būtų garantija, kad dar kartą nepasikartos Bukarešto scenarijus“, – pabrėžia A. Kubilius.

Pasak EP nario, kvietimas Ukrainai tapti NATO nare pasiųs galingą signalą Putinui ir aršiausiems Rusijos imperijos šalininkams, kad jie pagaliau suprastų, jog Ukraina jiems nebepasiekiama. Vakarams atėjo metas įtodyti, kad NATO drįsta plėstis ne vien tik tada, kai tam neprieštarauja Kremlius arba ne vien  tik į tas valstybes, kurioms negresia Rusijos agresija.

„Ilgalaikis stabilumas, pasiektas atkūrus demokratiją Rusijoje po Putino, yra labai svarbus tvariai taikai ir būsimų agresijų Europoje prevencijai. Kad taip nutiktų, reikia, kad Putino imperinė svajonė būtų sužlugdyta mūšio lauke ir kad ateityje jai būtų užkirstas kelias atgimti. Būsima Ukrainos narystė NATO yra susijusi ne tik su Ukrainos saugumo didinimu ir užtikrinimu, bet taip pat ir su pagalba rusams, kad jie vėl nepasiduotų imperinei nostalgijai“, – sako A. Kubilius.

Didžiausia parlamentinė ELP frakcija nuo pat karo pradžios ėmėsi lyderystės remiant Ukrainą ir jos žmones, ginančius savo laisvę ir demokratiją prieš Putino agresiją.