L. Mažylis: „EP pakartotinai ragina užkardyti kišimąsi į demokratinius procesus“

Birželio 1 d. Europos Parlamentas (EP) plenarinės sesijos metu Briuselyje priėmė rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją. Pasak europarlamentaro prof. Liudo Mažylio, rezoliucija itin išsami ir joje nurodyti visi iššūkiai bei galimi veiksmai ES atsparumo didinimui bei koordinuotai kovai su užsienio subjektų kišimusi. „Tai išskirtinai preciziškas Europos liaudies partijos frakcijos kolegės iš Latvijos, EP narės Sandros Kalnietės, darbas. Rezoliucijoje nurodyti visi aspektai, kaip ES turi bendrai veikti, kad apsaugotų savo demokratiją, taip pat ir artėjant kitiems Europos Parlamento rinkimams“, – teigia L. Mažylis.

Daugumos pritarimu (469 EP nariai balsavo už rezoliuciją, 71 – prieš, 75 susilaikė), europarlamentarai ragina parengti suderintą ir bendrą ES strategiją prieš užsienio šalių kišimąsi, manipuliavimą informacija ir išpuolius prieš demokratiją. Dokumente dažniausiai minima Rusijos ir Kinijos daroma įtaka ES, grėsmės dėl šių nedemokratinių valstybių veiksmų. Rezoliucija skatinama apsaugoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimus bei didinti ES atsparumą esamiems bei galimiems užsienio valstybių išpuoliams.

L.Mažylio teigimu, nors priimta rezoliucija ir puikaus turinio, bet tenka pripažinti, kad dabartinis ES pasirengimas ir atsakas į hibridines atakas ir propagandą yra nepakankamai greitas ir veiksmingas. „Situaciją būtina keisti, tikiuosi ir efektyvesnių Europos Komisijos veiksmų“, – situaciją pripažįsta prof. L. Mažylis.

Prieš balsavimą vykusiuose debatuose dėl užsienio kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, L. Mažylis akcentavo būtinybę didinti bendrą ES atsparumą. Politikas pritarė ir kitų kolegų nuomonei, kad situacija išskirtinė, nes pirmą kartą pasiruošimas ir de facto rinkiminė kampanija prasideda vykstant totaliniam karui Europoje.

„Realus karas, vykstantis dėl pasibaisėtinų Rusijos veiksmų Ukrainoje, dar labiau sustiprino poreikį didinti mūsų atsparumą. Į tai įeina ir pasipriešinimas užsienio valstybių kišimuisi į demokratinius procesus ES“, – pasisakymo metu kalbėjo politikas. Pasak jo, dar labiau suintensyvėjęs piktavališkas elgesys tikėtinas 2024 metais, prieš būsimus Europos Parlamento rinkimus. EP narys L. Mažylis tikisi, kad atsakingos institucijos ir ES valstybės narės rimtai pažvelgs į rekomendacijas, pateiktas rezoliucijose, kurias parengė už užsienio šalių kišimąsi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, atsakingi komitetai, ir jas kuo skubiau atsakingai įgyvendins.

„Kol mes tebediskutuojame, kaip reikėtų elgtis, priešiškos valstybės, tokios kaip Rusija, jau šiandien vykdo realius veiksmus Europoje, kenkiančius mūsų demokratijai. ES atsako, kuris atliktas iki dabar, akivaizdu, nepakanka“, – debatų metu Briuselyje ES atsako į nedemokratinių valstybių veiksmus būtinybę pabrėžė europarlamentaras. Politikas pastebi, kad, pavyzdžiui, ir šiandien, birželio 1 d., Europos lyderių vizitas Moldovoje, skirtas pademonstruoti Maskvai demokratijos vienybę, yra lydimas grubios Rusijos propagandos.

Visgi europarlamentaras L. Mažylis tikisi, kad ši rezoliucija „pralauš ledus“ ir bus imamasi bendros koordinuotos veiksenos. „Rezoliucija apima tiek kišimąsi į rinkiminius procesus bei ypatingos svarbos infrastruktūros ir strateginių sektorių apsaugą, tiek dezinformaciją ar atakas pasitelkiant interneto platformas ir  būtinybę stiprinti kibernetinį saugumą“, – rezoliuciją trumpai aptaria EP narys prof. L. Mažylis.