Kas aukščiau – tikėjimo ar kunigo principai?

Senolės laidotuvės Papilyje artimiesiems paliko dvigubą skausmą. Žmonės išgyvena ir dėl netekties, ir dėl mirusiajai bei gyviesiems kunigo parodytos nepagarbos.

Netylėti nutarė anūkai

Po vasario viduryje vykusių laidotuvių „Šiaurės rytai“ sulaukė nuomonių apie Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebono Virgilijaus Liuimos poelgį. Žmonės prašė, kad būtų paviešintas kapinėse vykęs incidentas. Redakcija apie tai nerašė, kol dėl įvykio nesikreipė velionės artimieji. Tomas Janonis ir Inga Janonytė – vasario 15 dieną palaidotos Aldonos Onos Narbutienės anūkai. Jų močiutei gegužės 5 dieną būtų sukakę 90 metų.

„Močiutės atminimą ir mus pažemino visų akivaizdoje. Apie kunigą Virgilijų Liuimą esu girdėjęs daug istorijų. Tačiau į jas visai kitaip žmogus reaguoja, kol tai nepaliečia jo paties. Iš tiesų man labai gaila mamos, skaudžiai išgyvenančios ir močiutės mirtį, ir įvykį kapinėse“, – kalbėjo T. Janonis.

35 metų vyras, su šeima gyvenantis ir dirbantis užsienyje, labai gražiai kalbėjo apie močiutę, jos santykį su tikėjimu.

„Ji visada siekė tiesos, kalbėdavo tiesiai šviesiai, nevyniodama žodžių į vatą. Močiutė mus, visus tris anūkus, paruošė priimti pirmąją Komuniją, kitus sakramentus. Stiprus buvo ir jos tikėjimas – ją pačią tikrai galiu vadinti šventu žmogumi. Žinau, kad jos namuose gyveno ir Papilyje nuo 1954 metų tarnavęs kunigas Vincas Inkratas“, – apie Aldoną Oną Narbutienę kalbėjo jos anūkas Tomas.

35 metų vyras su kraštiete žmona augina dvi dukras. Jaunųjų Janonių šeimos gyvenimas dabar – Airijoje, kur Tomas turi ir savo fotostudiją.

Vyras sako, kad į redakciją jį atvedė noras viešai pasakyti, kad ir dvasininkas privalo pagalvoti apie elgesį. Papilio krašto vaikas viliasi, kad tai paskatins kunigą apmąstyti savo poelgius.
„Neturiu žodžių, kuriais galėčiau įvertinti Papilio kunigo elgesį“, – sako Tomo sesė Inga. Socialinės srities išsilavinimą turinti moteris vienoje iš Norvegijos savivaldybių dirba psichikos sveikatos koordinatore.

Apie susidūrimo su Papilyje tarnaujančiu dvasininku patirtį Inga pranešė Panevėžio vyskupui Lionginui Virbalui.

Kapinėse – pribloškiantis dvasininko elgesys

„Močiutei ta kapa (užklotas) buvo labai svarbi. Nežinau, ar ji pati, ar mama ją audė, tačiau močiutė ją buvo paruošusi savo laidotuvėms – norėjo, kad ja būtų uždengtas karstas“, – pasakojo Tomas. Šitas užklotas ir tapo pretekstu incidentui kapinėse. Nors, pasak Ingos, dar tik rengiantis atsisveikinimui su velione jai teko išgyventi nemalonių patirčių. Apie tai, ką teko patirti, savo ir artimųjų vardu Inga išdėstė vyskupui.

„Močiutė mirė vasario 15 dieną. Kai nuėjome kunigo paprašyti, kad palaidotų, jis iškart pareiškė, kad bažnyčioje nebūtų jokių gėlių ir kad kapinėse nebūtų jokių kalbų ar pasisakymų, išskyrus jo paties. Jau vien tokie žodžiai, mūsų manymu, apriboja artimųjų ir laidotuvėse dalyvaujančių žmonių laisvę. Gal tikrai būtų velionei močiutei pažįstamų žmonių, norėjusių pasidalinti užuojauta ar prisiminimu“, – rašė Inga vyskupui.

Pasak Ingos, skaudžiausias dalykas įvyko per pačias laidotuves.

„Mūsų močiutė, dar gyva būdama, išreiškė norą, kad ją laidodami karstą pridengtume užklotu. Mes jos valią norėjome išpildyti.

Kai kunigui išreiškėme velionės ir mūsų norą, kunigas prie kapo duobės ir karsto duobėje pradėjo šaukti: „Kas jūs, pagonys ar krikščionys? Neleisiu jokių marškų klot! Bobutė nukvakus buvo, kad taip norėjo!..“ Ir dar daug nemalonių bei nemandagių žodžių pakeltu balsu išrėkė visiems, susirinkusiems prie kapo duobės. Galų gale, emocijų nebevaldydamas, kunigas V. Liuima suriko „Laidokitės patys!“ ir išėjo iš kapinių“, – pasakojo vyskupui savo laiške Inga.

Pasak jos, liko įskaudinti ir pažeminti tiek artimieji, tiek visi, dalyvavusieji laidotuvėse.

„Jau taip skaudu, kad močiutė mirė, o toks nepagarbus kunigo elgesys įskaudino daugiau…

Belieka tik klausimai: kur kunigo pagarba velionei, artimiesiems? Kur kunigo etika ir mandagumas? Kam tas rėkimas, ironija ir vulgarumas per laidotuves (ir ne tik per jas)? Kur kunigo dvasingumas? Tikrai skaudu ir nerandu savo dvasiai ramybės… Skaudu viduje, skaudu prieš velionę – tyrą, sąmoningą ir santūrią močiutę dėl nepagarbių laidotuvių“, – rašo Aldonos Onos anūkė vyskupui.

Po laidotuvių – komentarai per pamokslą

Po laidotuvių sekmadienį, vasario 22 dieną, Inga nuėjo į bažnyčią. Sako, bandžiusi atrasti dvasinę ramybę. Tačiau pamokslą sakęs kunigas ją dar labiau sudrumstė. „Kunigas komentavo močiutės laidotuves. Su ironija jis kreipėsi į susirinkusius ir klausė: „Gal ir puodus į duobę dėsit?“ Dar išreiškė mintį, kad reformatai sugadino laidotuvių ceremoniją.

Niekas nieko negadino, visi skausme išgyveno paskutinį atsisveikinimą su velione močiute. Laidotuvėse dalyvavo turbūt visokių religijų žmonės, bet tai yra žmogaus laisvė. Jokie reformatai kunigui V. Liuimai netrukdė – jie nė žodžio neištarė… Tad kam ta ironija?“ – savo mintis dėsto Inga.

Laišką vyskupui moteris vadina išsipasakojimu.

Karsto uždengimas neprieštarauja tikėjimui

Netrukus iš Panevėžio vyskupijos atėjo atsakymas į laišką, kurį savo ir artimųjų vardu rašė Inga Janonytė. Vyskupas Lionginas Virbalas pagarbiai ir jautriai atsiliepė į situaciją.

Savo laiške JE vyskupas rašo: „Būna įvairių atvejų ir kartais kunigas turi paaiškinti, kas dera kataliko laidotuvėse, o kas su jomis nesiderina, bet, be jokios abejonės, tai turi būti daroma pagarbiai ir mandagiai.

Karsto uždengimas nėra niekuo priešingas tikėjimui. Jei vien dėl to kunigas nesuvaldė savo emocijų ir Jus bei kitus žmones užgavo, labai atsiprašau.“

Tuo metu Papilyje tarnaujantis kunigas už nieką neatsiprašo.

„Šiaurės rytų“ kalbintas kunigas V. Liuima iš esmės neneigė to, apie ką pasakojo velionės Aldonos Onos Narbutienės artimieji. Dvasininkas išsakė savo principus, aštrius komentarus ir nuomonę, tačiau jos skelbti neleido.

„Spaudai dėl įvykio aš nieko nesakau, bendrauju su vyskupu“, – tokios nuostatos laikosi neseniai kunigystės 25 – metį minėjęs Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas Virgilijus Liuima.

Alfreda Gudienė
Nuotraukoje: „Karsto uždengimas nėra niekuo priešingas tikėjimui“, – sako Panevėžio vyskupas J. E. Lionginas Virbalas SJ. Vyskupas atsiprašė mirusios papilietės artimųjų, jeigu juos užgavo Papilio bažnyčios kunigo Virgilijaus Liuimos poelgis.